Europos Komisija (EK) įsitikinusi, kad lietuviškojo Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo nuostatos prieštarauja ES teisei, ir reikalauja jas nedelsiant keisti. Jei to nebūtų padaryta, grėstų teismai ir bauda. Žemės ūkio ministerijos vadovybė, šiandien susitikusi su socialinių partnerių (Ūkininkų sąjungos, Žemės ūkio bendrovių asociacijos, Žemės ūkio rūmų, Grūdų augintojų asociacijos) atstovais, diskutavo, kaip galima būtų spręsti šią ypač sudėtingą situaciją.
2014 m. gegužės 1 d. įsigaliojo Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo nuostatos, numatančios, kad Lietuvoje žemės ūkio paskirties žemę gali įsigyti tik tie asmenys, kurie turi profesinių įgūdžių ir kompetencijos. Europos Sąjungos bei kai kurių kitų užsienio valstybių piliečiams dėl galiojančių griežtų apribojimų iš esmės tampa apskritai neįmanoma įsigyti žemės. EK nuomone, nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai žemės įgijėjui (profesinis pasirengimas, registruotas ūkininko ūkis, juridiniams asmenims privalomas 50 proc. pajamų iš žemės ūkio veiklos turėjimas), prieštarauja laisvo kapitalo judėjimo ir įsisteigimo laisvės principams. Lietuvai buvo pateiktas oficialus pranešimas apie prieš ją pradėtą pažeidimo procedūrą ir pasiūlyta imtis priemonių panaikinti ES teisei prieštaraujančias įstatymo nuostatas.
Deja, visi iki šiol pateikti Žemės ūkio ministerijos siūlymai netenkino Europos Komisijos ir pradėta pažeidimo procedūra nenutraukta. Europos Komisija neteikė pastabų dėl kvalifikacijos reikalavimų nustatymo asmenims, kurie naudojasi pirmumo teise įsigyti žemę, todėl ministerijoje svarstoma tobulinti įstatymo nuostatas dėl pirmumo teisės nustatymo.
Jei Lietuva artimiausiu metu neįvykdys Europos Komisijos raginimų, bus inicijuojama teisminė procedūra ES Teisingumo teisme.
„Turime labai atsakingai reaguoti į šį jautrų klausimą, atsiribojant nuo emocijų. Turint galvoje ateities perspektyvas, labai svarbu įvertinti naudos ir žalos santykį mūsų bendravime su Europos Komisija. Taip pat reikėtų pasižiūrėti, kiek efektyvus buvo dabar galiojantis saugiklių įstatymas ir visiems bendromis jėgomis ieškoti racionalaus sprendimo“, – pasitarime su socialiniais parneriais kalbėjo žemės ūkio ministras Bronius Markauskas.
Iki šiol užsieniečiai vangiai naudojasi teise įsigyti dirbamos žemės Lietuvoje. Remiantis ŽŪM duomenimis, įsigaliojus žemės saugiklių įstatymui, nuo 2014-05-01 iki 2014-12-31 išduotas 5 481 leidimas įsigyti žemės ūkio paskirties žemės (iš jų: 1 užsienio piliečiui ir 3 sutuoktiniams (3 užsienio piliečiams/pilietei kartu su Lietuvos pilietėmis/piliečiu)), nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 išduoti 5 692 leidimai (iš jų: 1 užsienio piliečiams ir 4 sutuoktiniams (4 užsienio piliečiams/pilietei kartu su Lietuvos pilietėmis/piliečiu), nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31 išduoti 5 076 leidimai (iš jų 5 sutuoktiniams užsienio piliečiams/pilietei kartu su Lietuvos pilietėmis/piliečiu).
Žemės ūkio ministerija
