Parengiau ir Seimui pateikiau Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisų projektą. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme ir kituose įtvirtintas gamintojo atsakomybės principas, kas reiškia, kad apmokestinamųjų gaminių (padangų, baterijų ir akumuliatorių, vidaus degimo variklių oro, degalų ir tepalo filtrų, hidraulinių (tepalinių) amortizatorių) atliekų sutvarkymu turi rūpintis gamintojai ir importuotojai. Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nuostatos dėl šių atliekų tvarkymo nepakankamos, siekiant užtikrinti aukštą atliekų rūšiavimo, surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti, naudojimo (perdirbimo) lygį.
Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai, praeitą savaitę, dalyvavo įžuvinant Mažeikių rajono, Svirkančių tvenkinį. Vandens telkinio nuomininkas Algirdas Vaitkevičius vykdydamas žuvų išteklių naudojimo, atkūrimo ir apsaugos priemonių planą, į nuomojamą tvenkinį paleido 150 paaugintų šiųmečių karosų ir 25 lydekaites. Žuvis užaugino UAB „Bartžuvė“.
Nuo penktadienio visoje šalyje draudžiama žvejoti vėgėles, nes prasidėjo jų nerštas.
Ūkio ministerija 2018 m. pradžioje pristatys naują finansinę priemonę, kuria siekiama padidinti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei inovacijų (MTEPI) veiklos sumaniosios specializacijos srityje aktyvumą privačiame sektoriuje, paskatinti verslumą ir labai mažų bei mažų įmonių produktyvumą. Šiuo metu visuomenė kviečiama pateikti pastabas dėl šios priemonės sąlygų.
Briuselyje įvykusioje Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje buvo pristatytas ir aptartas Europos Komisijos komunikatas „Maisto ir ūkininkavimo ateitis“, duodantis startą konkretesnėms diskusijoms dėl ES bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) po 2020 m. ateities. Lietuva palaiko modernesnės ir paprastesnės BŽŪP viziją, nors ir nėra radikalių pokyčių šalininkė.
Šiandien Paryžiuje Prancūzijos prezidentas Emanuelis Macrone‘as, pažymėdamas antrąsias Paryžiaus klimato kaitos susitarimo metines, sukvietė apie 100 šalių vadovus, 800 finansinių institucijų, pramonės, savivaldos ir kitų organizacijų atstovus į Vienos planetos aukšto lygmens susitikimą. Jame mūsų šaliai atstovauja aplinkos ministro Kęstučio Navicko vadovaujama Lietuvos delegacija.
„Malonu, kad po kelerių metų susirašinėjimo su Aplinkos ministerija dėl padangų atliekų, kaupiamų savivaldybėse didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse, tvarkymo artėja link konkretaus sprendimo. Kol kas šių atliekų sutvarkymą finansuoja nežinia kas ir nežinia kaip, nes jokiame įstatyme tai nebuvo numatyta. Rengiama Atliekų tvarkymo įstatymo pataisa, tikiuosi, išspręs įsisenėjusią problemą“, – sako Padangų importuotojų organizacijos (PIO) vadovė Danguolė Butkienė.
Gruodžio 7 d. buvo ypatinga diena – į laisvus upės vandenis – gimtus namus, išleisti garbingai žuvivaisai tarnavę margieji upėtakiai. Penkiasdešimt po 2,5-4 kg sveriančių, 9-10 metų amžiaus reproduktorių išplaukė į orią senatvę. Tai istorinis įvykis, išskirtinis savo prasme – senosios, sveikos, tiek daug davę Lietuvos žuvivaisai, gražuolės žuvys išleidžiamos atgal į laisvę, užuot įprastai, dar po metų ar dvejų, nuo senatvinių ligų ar pačios senatvės, nepamatę gimtų rėvų ir sietuvų, sėklių ir užutekių, banaliai nusibaigtų dirbtiniame tvenkinyje… Utilizavimo praktika galioja visame civilizuotame pasaulyje (neteko girdėti kitaip), tad kodėl jos nepakeitus į gražiąją pusę? Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žuvivaisos skyriaus darbuotojai bei idėjos autorius Trakų Vokės vyriausiasis specialistas Rolandas Morkūnas rodo iniciatyvą ir kviečia prie jos prisiungti ir kitus Lietuvos žuvivaisos ūkius.
Vienintelė šalyje universitetinė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Stambiųjų gyvūnų klinika iš esmės pagerino sąlygas pacientams: atnaujintas Arklių ligų skyrius, kuriame vienu metu galės būti gydoma iki 15 žirgų.Vien pernai šiame skyriuje pagalbos sulaukė 725 žirgai.
Gruodžio 20 d.
Žuvinto apylinkėse jau yra sniego, o ežero pakrantėse balas užtraukė ledukas. Lietingas ir šiltas ruduo pamažu užleidžia vietą žiemai. Tačiau paukščiai elgiasi taip, lyg būtų visai nepavaldūs gamtos pokyčiams.
Ekologiniai ūkiai – vienas Europos Sąjungos prioritetų. Galima pasidžiaugti, kad kasmet šių ūkių plotas didėja. Netrūksta ir ūkių, kurie savo pavyzdžiu ne tik įkvepia ūkininkus ir šie vis dažniau renkasi tokį ūkininkavimo būdą, bet ir vartotojus – jie pirmenybę teikia sveikam, ekologiškai užaugintam produktui. Geroji žemdirbių patirtis įvertinama ir įvairiais apdovanojimais. Jau dešimtmetį Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) su partneriais organizuoja konkursą, kurio metu apdovanojami šalies pavyzdinių ekologinių ūkių šeimininkai. Šventės metu paskelbtas šių metų geriausias ekologinės gamybos ūkis – juo pripažintas Arūno ir Daivos Giedrikų daržininkystės ūkis. Kitais metais šis ūkis dalyvaus tolimesniame konkurso etape ir turės galimybę tapti geriausiu ekologiniu ūkiu visame Baltijos regione.
Afrikinis kiaulių maras (AKM), apėmęs pusę Lietuvos teritorijos, nė nesiruošia trauktis. Nuo šių metų pradžios laukinėje gyvūnijoje AKM patvirtintas 1 096 vietose 1 934 šernams (221 sumedžiotam ir 1 713 nugaišusių). Tai rodo, kad medžiotojai turi būti aktyvesni, o kiaulių laikytojai išlikti budrūs ir laikytis biologinės saugos tvartuose reikalavimų.
Žemės ūkio ministerija, atnaujinusi tiesioginių išmokų administravimo ir kontrolės taisykles 2018 metams, atkreipia dėmesį į žemės ūkio naudmenų bei pasėlių deklaravimo naujoves. Pagrindiniai pokyčiai kitais metais bus susiję su reikalavimais žalinimo išmokai gauti ir būtinų dokumentų pateikimu.
Žemės ūkio ministras, pavaduojantis aplinkos ministrą, Bronius Markauskas pasirašė įsakymą dėl vilkų medžiojimo 2017-2018 metų medžioklės sezono metu nutraukimo. Vilkų medžioklė leidžiama tik kai kuriose savivaldybėse, tačiau Šiaulių regione ji jau baigėsi. Per šį vilkų medžiojimo sezoną Šiaulių regione buvo sumedžiota 10 vilkų.
Šiandien žemės ūkio ministras Bronius Markauskas ir aplinkos ministras Kęstutis Navickas pasirašė įsakymą „Dėl tręšimo sąlygų 2017 metais nustatymo“, kuriuo tręšimo sezonas pratęsiamas iki gruodžio 15 d. Tad ūkininkai, dėl užsitęsusių liūčių negalėję tręšti savo laukų ir nespėję to padaryti, dar turi laiko tai atlikti. 
Žemaitijos nacionalinio parko direkcija prisideda prie aplinkos pritaikymo visiems iniciatyvos. Artimiausiu laiku metu bus atnaujinta Platelių ežero apžvalgos aikštelė, įrengtas stendas žmonėms su regėjimo negalia. Šie darbai papildys jau dabar esančią infrastruktūrą Šeirės miške, kurios nemaža dalis yra pritaikyta žmonėms su judėjimo negalia.
Gyventojų, kurie kalėdines eglutes augina savo turimame žemės sklype ir parduoda jas, augalų pardavimo pajamos laikomos pajamomis iš žemės ūkio veiklos ir gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamos, kai šias pajamas gaunantis gyventojas neprivalo registruotis ir nėra įregistruotas pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju. Kai pajamas gaunantis gyventojas yra įregistruotas pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju ar privalo juo registruotis, gautos pajamos apmokestinamos taikant 5 proc. pajamų mokesčio tarifą.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad šių metų lapkričio 24 – 30 d. Lietuvos laukinėje faunoje rastos 158 šernų gaišenos ir sumedžiota 16 šernų (iš viso 174), kurių mėginius ištyrus laboratorijoje, nustatyta afrikinio kiaulių maro (AKM) diagnozė. AKM užsikrėtę šernai rasti ar sumedžioti 98 vietose.
Briuselis ieškos būdų, kaip sąžiningiau paskirstyti tiesiogines išmokas žemdirbiams skirtingose Europos Sąjungos (ES) šalyse, tačiau konkrečių skaičių naujajame biudžete po 2020 metų kol kas nekomentuoja, sako už žemės ūkį atsakingas eurokomisaras Philas Hoganas (Filas Hoganas).
Kitąmet mažės ūkininkams tenkanti administracinė našta – pradės veikti bendras Žemės ūkio ir kaimo verslo ir Ūkininkų registrų portalas, tad ūkininkai, kasmet atnaujindami žemės ūkio naudmenų duomenis viename registre, vienu prisijungimu galės atnaujinti juos ir kitame. Be to, ūkininkai galės tai padaryti savo namuose, internetu. Skaičiuojama, kad dėl to administracinės naštos dydis sumažės daugiau nei 50 tūkst. eurų per metus.
Pieno gamyba sudaro apie penktadalį visos žemės ūkio produkcijos Lietuvoje, todėl šis sektorius laikomas prioritetine žemės ūkio šaka. Pieno sektorius yra vienas iš pagrindinių šalies eksporto šaltinių, jis labai svarbus kaimo vietovių užimtumui, ypač gyvenantiems mažiau palankiose vietovėse, kur augalininkystė sukuria nedidelę pridėtinę vertę. Tačiau jau ne vienerius metus gyvulininkystės sektorius silpnėja, ūkininkai vis aktyviau domisi augalininkyste. Lietuvoje vidutinis pieno ūkis išlieka vienu mažiausių visoje ES.
Penktadienį, gruodžio 1 d., ūkininkus pasieks daugiau kaip 7 mln. Eur paramos už bulius ir baltyminius augalus iš valstybės biudžeto. 
Aplinkos apsaugos ir policijos pareigūnai šį rudenį nustatė 355 žuvų brakonieriavimo atvejus, pirmadienį pranešė Aplinkos ministerija, praėjusią savaitę pasibaigus aplinkosauginei akcijai „Lašiša“.
Kaišiadorių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (Kaišiadorių VMVT) sprendimu, UAB „Vetfarmas” priklausančiai pašarų sandėliavimo įmonei (Vytauto Didžiojo g. 114, Kaišiadorys) uždrausta tiekti rinkai beveik 4 t hidratuoto sojų aliejaus, dar 44 t pašarų realizacija laikinai sustabdyta.
Šiandien Seimas priėmė Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pataisas, kuriomis atsisakoma perteklinių ir neproporcingais pripažintų profesinių įgūdžių ir kompetencijos reikalavimų žemės ūkio paskirties žemės įgijėjams.
Baigiantis itin lietingam rudeniui, žemdirbiai domisi, kiek dar mineralinio azoto galėjo likti dirvožemyje ir kaip reikės tręšti augalus pavasarį. Tyrimų rezultatai nėra džiuginantys, tačiau tai galima buvo prognozuoti. Kritulių šalyje net tris mėnesius – liepą, rugsėjį ir spalį iškrito arti, o kai kur ir dvigubai daugiau daugiametės mėnesio normos.
Jeigu taip nutiktų, kad galimybės energijos gamybai naudoti iškastinį kurą ar dujas neliktų, Europos Sąjunga nuosavu biokuru galėtų išgyventi 41 dieną. Džiugu, kad laisvės nuo iškastinio kuro dieną Lietuva švenčia 40 dienų anksčiau nei visa Europa. 
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad šių metų lapkričio 10 – 16 d. Lietuvos laukinėje faunoje rastos 162 šernų gaišenos ir sumedžiota 20 šernų (iš viso 182), kurių mėginius ištyrus laboratorijoje, nustatyta afrikinio kiaulių maro (AKM) diagnozė.
Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos informuoja, kad dėl nepalankių oro sąlygų dalis žvyrkelių asfaltavimo darbų nebuvo užbaigti iki informaciniuose stenduose nurodytų darbų atlikimo termino pabaigos.
