Gruodžio 8 d. Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centre vyko konferencija „Neformaliojo vaikų švietimo kaita“. Konferencijoje dalyvavo neformalųjį vaikų švietimą koordinuojančių institucijų specialistai, savivaldybių švietimo skyrių atstovai, neformaliojo vaikų švietimo (NVŠ) paslaugas teikiantys mokytojai.
Fiksuojama, kad per pastaruosius metus vaikų, gaunančių NVŠ tikslinį finansavimą, skaičius išaugo iki 86 tūkst., iš viso NVŠ dalyvauja apie 37 proc. šalies vaikų.
Konferenciją atidaręs Švietimo ir mokslo ministerijos Mokymosi visą gyvenimą departamento patarėjas R. Zuoza pabrėžė, kad plečiantis paslaugų tinklui ir įvairovei, nauju iššūkiu tampa užtikrinti NVŠ prieinamumą, socialinį teisingumą ir švietimo paslaugų kokybę.
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Edukologijos katedros doktorantė Justina Garbauskaitė-Jakimovska konferencijoje skaitė pranešimą „Formaliojo ir neformaliojo ugdymo žemėlapių perbraižymas“. Pranešime aptarta, kaip postmodernizmo ir globalizacijos kontekste kinta švietimo sistema, kokią reikšmę neformaliajam švietimui turi tarptautinės organizacijos. Pasak pranešėjos, tokios organizacijos kaip UNESCO ir Europos Komisija suformavo ir įdiegė reikšmingą švietimo proceso principą – mokymąsi visą gyvenimą, apimantį tiek formalųjį, tiek neformalųjį švietimą. Anot J. Garbauskaitės-Jakimovskos, pagrindinės tendencijos neformaliajame švietime – ypač sparčiai augantis ugdymo organizatorių skaičius, siekis, kad būtų pripažįstamos neformaliuoju būdu įgytos kompetencijos, tarpsektorinis bendradarbiavimas (NVO ir mokyklų sąveika, ugdymo inovacijos), į mokyklas, t. y. formalųjį ugdymą, perkeliami NVŠ ugdymo metodai, daugiau dėmesio skiriama kūrybiškumo ugdymui.
Mykolo Romerio universiteto prof. dr. Birutė Mikulskienė pranešime „Neformaliojo švietimo ateities sprendimai. Kaip jie atsiranda: paliepimas, susitarimas ar įsitraukimas?“ aptarė, kaip per paskutinius 15–20 metų keitėsi vadybos viešajame sektoriuje principai, identifikavo, kokios problemos ryškėja formaliojo ir neformaliojo švietimo sistemoje.
ŠMM Neformalaus švietimo skyriaus vedėjas Tomas Pūtys aptarė neformaliojo vaikų švietimo finansavimą reglamentuojančius dokumentus ir numatomus pokyčius. Pasak T. Pūčio, nuo 2017 metų NVŠ bus finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis, o NVŠ kokybės užtikrinimui siūloma numatyti 1 proc. nuo savivaldybei skiriamos lėšų sumos, rekomenduojama NVŠ lėšų suma vienam NVŠ programoje dalyvaujančiam vaikui išlieka ta pati – 15 Eur per mėnesį, tačiau sumą, kuria mažinamas vaiko mokestis už NVŠ, rekomenduojama nusistatyti pačiai savivaldybei; taip pat rekomenduojama nustatyti optimalų vaikų skaičių grupėje. Galutinis sprendimas dėl NVŠ tikslinių lėšų finansavimo šaltinio, dydžio, skyrimo ir panaudojimo principų ir procedūrų bus žinomas patvirtinus Lietuvos Respublikos 2017 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą, o finansavimo tvarką numatantys dokumentai bus parengti artimiausiu metu.
LMNŠC Neformaliojo vaikų švietimo kokybės ir stebėsenos skyriaus vedėjas Raimantas Vaitkus pristatė atliktos apklausos, kurios metu buvo siekiama išsiaiškinti ir įvertinti NVŠ kokybę, ištirti, kaip pasirinktuose užsiėmimuose tenkinami vaikų pažinimo, lavinimosi ir saviraiškos poreikiai ir įvertinti egzistuojančias problemas, rezultatus. Apklausoje dalyvavo apie 10 tūkst. respondentų (mokinių, tėvų ir globėjų, NVŠ mokytojų, už NVŠ įgyvendinimą atsakingų savivaldybių darbuotojų), remiantis jos metu sukaupta informacija bus parengtos rekomendacijos, padėsiančios gerinti NVŠ paslaugas.
Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro direktoriaus pavaduotoja Gitana Viganauskienė aptarė Švietimo ir mokslo ministerijos, švietimo pagalbos institucijų ir savivaldybių funkcijas užtikrinant NVŠ, taip pat – pagrindines problemas, su kuriomis susiduria savivaldybėse dirbantys specialistai, pateikė siūlymų, kaip dirbti su registrais, efektyviau administruoti NVŠ veiklas ir užtikrinti paslaugų kokybę, rekomendacijas NVŠ programų akreditavimui.
Antroje konferencijos dalyje jos dalyviai, dirbdami grupėmis diskutavo, ką reikėtų keisti NVŠ reglamentuojančiuose dokumentuose, kaip optimizuoti NVŠ administravimo procesus, kokie stebėsenos įrankiai efektyviausi užtikrinant NVŠ kokybę, aiškinosi, kokios pagrindinės problemos kyla dirbant su registrais ir kaip jas reikėtų spręsti.
LMNŠC informacija
