Lietuvos kultūros taryba skelbia kultūros ir meno programų ir sričių finansavimo rezultatus. Dalinis finansavimas paskirtas 6 programų ir 14 sričių projektams.
Kultūros ir meno programų finansavimas
Bene populiariausia iš Lietuvos kultūros tarybos finansuojamų programų – Kultūros edukacija. Į šiai programai skirtus 490 tūkst. eurų pretendavo 383 iniciatyvos. Dalininis finansavimas paskirtas 99 projektams. Daugiausia finansuotos įvairios kūrybinės dirbtuvės ir stovyklos, sklaidos regionuose projektai, dalinis finansavimas skirtas ir išskirtinai neįgaliesiems skirtoms iniciatyvoms. Nemažą dalį finansuotų projektų sudaro keletą žanrų ar veiklų jungiantys projektai.
Dalinis finansavimas paskirtas ir atminties institucijoms. Iš 220 finansavimo konkursui pateiktų iniciatyvų dalinis finansavimas skirtas 117 bibliotekų ir muziejų projektų. Didžioji dalis finansuotų projektų – naujos iniciatyvos ir tik penktadalis – tęstiniai projektai. Be įprastinių projektų formų tokių kaip parodos, ekspozicijos, seminarai, konferencijos, paskaitos, tyrimai, duomenų bazės ir festivaliai, finansuotų projektų sąraše – papildytos realybės ekskursijos, mobiliosios programėlės, interaktyvūs žaidimai, ekskursijos bei pažintiniai maršrutai, filmas, opera ir šviesų instaliacija. Atmintiems institucijų veikloms iš viso paskirstyta 840 tūkst. eurų.
Lietuvoje rengiamiems tęstiniams tarptautiniams meno renginiams šiame etape paskirstyta 1 mln. 168 tūkst. eurų. Dalinis finansavimas paskirstytas 15 įvairių žanrų tarptautinių festivalių ir meno bienalei. Šiai finansavimo programai paraiškas galinčių teikti tarptautinių renginių sąrašą trejiems metams tvirtina kultūros ministras. Tarp dalinai finansuotų, vienų svarbiausių Lietuvoje tarptautinių festivalių – penki muzikos, trys kino, po du šiuolaikinio šokio ir folkloro, po vieną fotografijos, poezijos ir teatro festivalį.
Dalinis finansavimas paskirstas ir Lietuvoje rengiamiems tarptautiniams muzikos atlikimo meno konkursams. Viešosios įstaigos „Natų knygynas“ rengiamų Tarptautinio M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų ir Tarptautinio Stasio Vainiūno pianistų ir kamerinių ansamblių konkursų parengiamiesiems darbams iš viso skirta 14,5 tūkst. eurų.
Kultūros tyrimams šiame finansavimo etape skirta 270 tūkst. eurų. Ši suma paskirstyta 13 projektų iš kurių 6 reikminiai ir 7 bendrieji tyrimai. Finansuoti projektai tirs kultūrinių ir kūrybinių industrijų plėtros ir atminties institucijų veiklos klausimus, moterų vaidmenį šiuolaikinėje kino industrijoje, vaikų ir jaunimo kultūrinės edukacijos scenos meno organizacijose ir muziejuose būklę ir specializuotų institucijų steigimo galimybes, nagrinės kitas kultūros laukui aktualias temas.
Dalinis finansavimas paskirstytas ir naujai programai – Kultūros ar meno srities asociacijų ar skėtinių organizacijų strateginių programų įgyvendinimui. Finansuotos 14 archeologijos, bibliotekų, dizaino, fotografijos, kūrybinių ir kultūrinių industrijų, literatūros, leidybos, muzikos, muziejų, scenos menų organizacijų programos, kurioms paskirstyta 290 tūkst. eurų.
Kultūros ir meno sričių finansavimas
Dalinis finansavimas paskirta 22 architektūros projektams. Daugiausia planuojama rengti parodas, kūrybines dirbtuves, sklaidos projektus ir architektūros populiarinimo renginius. Daugiau nei pusė architektūros projektų – skirti kritinėms refleksijoms ir leidybai. Inityvos bus įgyvendinamos 6 Lietuvos miestuose, leidiniai apie lietuvių architektūrą bus pristatyti Helsinkyje, Rygoje, Taline, Varšuvoje. Architektūros projektams paskirstyta šiek tiek daugiau nei 210 tūkst. eurų.
Finansuota 13 dizaino projektų, iš kurių didžioji dauguma – tęstiniai. Mados, juvelyrikos, grafinio ir produktų dizaino projektai vyks Birštone, Kaune, Klaipėdoje, Palangoje, Vilniuje, o dalis iniciatyvų bus įgyvendintos daugiau nei viename mieste. Penki dizaino srities projektai skirti kritinėms refleksijoms ir leidybai. Dizaino srities iniciatyvoms paskirstyta kiek daugiau nei 74 tūkst. eurų.
Dailės projektams šiame etape paskirstyta kiek daugiau nei 302 tūkst. eurų. Dalinis finansavimas skirtas 46 tapybos, skulptūros, grafikos, vitražo ir kitiems dailės srities projektams. Maždaug viena trečioji finansuotų projektų – tęstiniai, daugiausia skirti kritinėms refleksijoms, taip pat festivaliai, konkursai, bienalės. Tarp jaunų projektų daugiausia personalinės ir grupinės parodos.
Etninė kultūra ir tautodailės srityje daugiausia finansuoti mokymai, leidybos projektai ir festivaliai. Be to, planuojama surengti bendruomenių ir kalendorines šventes, parodas, konkursus, muges, plenerus ir kitus renginius. Projektus planuojama įgyvendinti 35 Lietuvos rajonuose. 63 finansuotiems projektams etninės kultūros ir tautodailės projektams paskirstyta kiek daugiau nei 317 tūkst. eurų.
Fotografijos srityje finansuota 14 projektų, kuriems paskirstyta kiek mažiau nei 164 tūkst. eurų. Nuspręsta finansuoti daugumą pateiktų tęstinių projektų. Tarp finansuotų fotografijos projektų daugiausia parodų, festivalių ir leidinių, taip pat planuojama surengti seminarą ir konferenciją.
Finansuotas 21 kino sklaidos projektas. Įvairiuose Lietuvos miestuose planuojama renti festivalius, edukacinius projektus, kino vakarus, bus leidžiami naujų ir senų kino filmų DVD. Dalinis finansavimas skirtas ir kritinei refleksijai spaudoje ir internete bei kino apdovanojimams. Iš viso kino sklaidos projektams paskirstyta kiek daugiau nei 154 tūkst. eurų.
Finansavimas paskirtas 56 literatūros projektams. Daugiausia finansuotų projektų skirti knygų leidybai. 2017 m. planuojama parengti ir išleisti 14 verstinių knygų, tarp kurių daugiausia – romanai. Iš dalies finansuotas 16 lietuvių autorių romanų, poezijos, pokalbių ir smulkiosios prozos knygų parengimas ir išleidimas. Atskirą finansuotų projektų grupę sudaro socialinę atskirtį mažinantys, žmonėms su negalia skirti literatūros projektai. Projektai bus įgyvendinami Birštone, Druskininkuose, Joniškyje, Kaune, Vilniuje, o leidybos projektų sklaida apims visą šalį. Keletas projektų vyks ir užsienio šalyse. Viso literatūros projektams paskirstyta kiek daugiau nei 314 tūkst. eurų.
98 muzikos projektams paskirstyta beveik 685 tūkst. eurų. Maždaug pusę jų sudaro įvairūs festivaliai. Taip pat planuojama inicijuoti 2645 naujų muzikos kūrinių sukūrimą, renti pavienius koncertus ir koncertinius ciklus, vaikų ir jauni profesiniam tobulėjimui skirti konkursai, meistriškumo kursai, visai šeimai skirti muzikiniai renginiai ir kiti projektai. Taip pat finansuota po tris kompaktinių diskų ir natų leidybos projektus, planuojama nauja mobilioji aplikacija. Muzikos projektai bus įgyvendinami ir pristatomi trijose dešimtyse Lietuvos miestų ir miestelių.
Finansuoti 62 teatro projektai, kuriems šiame etape paskirstyta kiek daugiau nei 654 tūkst. eurų. Finansuoti 27 nauji spektakliai, iš kurių 7 skirti vaikams ir jaunimui. Bent pusė iš finansuotų spektaklių bus kuriami pagal lietuvių dramaturgiją, tautosaką ar paremti kitais nacionaliniais motyvais. Spektaklius Lietuvoje šiemet kurs ne tik žinomi lietuvių režisieriai, bet ir svečiai iš užsienio. Tarp finansuotų projektų ir 13 festivalių iš kurių pusė – tarptautiniai. Didžioji teatro festivalių dalis vyks regionuose. Be to, dalinis finansavimas skirtas ir 14 sklaidos projektų ir 4 teatro leidiniai.
Lėlių teatras pirmą kartą finansuojamas kaip atskira sritis, kuriai skirti daugiau nei 77 tūkst. eurų paskirstyti devyniems projektams. Dalinis finansavimas paskirtas šešių naujų spektaklių sukūrimui Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Vilniuje. Be to, finansuoti du kūrinių sklaidos projektai ir tarptautinis lėlių ir objektų teatro festivalis Klaipėdoje.
Muzikinio teatro srityje finansavimas skirtas 5 projektams: dviejų miuziklų, muzikinio spektaklio vaikams, senosios muzikos spektaklio sukūrimui ir kritinėms refleksijoms spaudoje. Projektams paskirstyta 60 tūkst. eurų.
Operos srityje finansuoti septyni nauji spektakliai didžiųjų miestų – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos – muzikiniuose ir operos teatruose. Naujiems operų pastatymams skirta 152 tūkst. eurų.
Dalinis finansavimas paskirtas įvairių žanrų šokio projektams. Tarp 18 finansuotų projektų šokio spektakliai vaikams, urbanistinio, populiariojo, šiuolaikinio spektakliai ir performansai. Finansuoti ir festivaliai, edukacinės programos, tęstiniai informacijos kaupimo ir sklaidos projektai bei kritinės refleksijos kultūros leidiniuose. Šokio sriries iniciatyvoms paskirstyta kiek daugiau nei 219 tūkst. eurų.
191 tūkst. eurų paskirstytas tarpsritiniams projektams. Finansuoti 46 projektai tarp kurių daugiausia – festivalių. Taip pat 2017 m. planuojamos rengti šventės, parodos, renginių ciklai, edukaciniai ir skirtingus žanrus bei veiklas jungiantys projektai, kurie bus įgyvendinti daugiau nei keturiose dešimtyse Lietuvos miestų ir miestelių.
Pirmajame 2017 m. finansavimo etape kultūros ir meno programoms iš viso paskirstyta kiek daugiau nei 8 mln. 82 tūkst. eurų, o sritims – kiek daugiau nei 3 mln. 836 tūkst. eurų. Iš viso pirmajam 2017 m. finansavimo konkursui buvo pateiktos ir užregistruotos 3344 paraiškos, kurias vertino 70 konkurso būdu atrinktų ir į grupes pagal finansavimo sritis ir programas paskirstytų kultūros ir meno ekspertų. Kultūros rėmimo fondo lėšas 2017 m. sudaro kiek daugiau nei 17 mln. eurų.
Finansuotų projektų vykdytojams primename, kad nuo šių metų dalinio finansavimo sutartis būtina pasirašyti per 90 darbo dienų nuo Lietuvos kultūros tarybos finansavimo sprendimo priėmimo dienos. Be to, verta atkreipti dėmesį, kad Lietuvos kultūros tarybos sprendimas skirti mažesnį dalinį finansavimą nei prašoma, neturėtų paveikti paraiškoje numatytos projekto apimties, sumažinti įgyvendinamų veiklų ar dalyvių skaičiaus. Įgyvendinamo projekto apimties ar turinio pokyčius būtina iš anksto suderinti su Lietuvos kultūros taryba. Keičiasi ir Lietuvos kultūros tarybos bei Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos logotipų viešinimo tvarka, kurią rasite ne tik Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamų projektų teikimo gairėse bei dalinio finansavimo sutartyje, bet ir specialiai parengtoje atmintinėje, kuri publikuota Logotipams skirtoje Lietuvos kultūros tarybos tinklalapio www.ltkt.lt skiltyje.
Lietuvos kultūros tarybą sudaro: pirmininkė, kultūros vadybininkė Daina Urbanavičienė, menotyrininkė, Lietuvos mokslo premijos laureatė Rūta Janonienė, teatro kritikas Vaidas Jauniškis, muzikologė Jūratė Katinaitė, bibliotekininkė Rima Maselytė, architektas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Kęstutis Pempė, dailininkas Saulius Valius, tautinių mažumų atstovė, filosofė, dailės kritikė Pillė Veljataga, kultūros vadybininkas, muzikos edukologas Remigijus Vilys ir fotomenininkas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Stanislovas Žvirgždas.
