Aplinkos ministras Kęstutis Navickas siūlo pertvarkyti valstybinių miškų ūkį ir įkurti vieną miškų valdymo įmonę. Pasak jo, diskusija tik prasideda, o pertvarka siekiama efektyviau valdyti miškų ūkį bei skaidrinti sektorių.
„Valstybinių miškų valdymo konsolidavimas vienoje valstybės įmonėje geriausiai užtikrintų ilgalaikį šalies valstybinio miškų ūkio sektoriaus ekonominį stabilumą ir gyvybingumą, kartu leistų padidinti ekologinę ir socialinę miškų vertę. Miškų valdymą reikia pertvarkyti jau vien dėl to, kad jis būtų skaidrus ir efektyvus. Toks yra mūsų pagrindinis tikslas“, – pranešime spaudai sako aplinkos ministras Kęstutis Navickas, kuris ketvirtadienį pristatys sektoriaus pertvarkos viziją.
Ministras kreipėsi į visas urėdijas ir kitas įstaigas, kurios dalyvaus pertvarkoje, ir pasiūlė joms teikti pasiūlymus, kurie padėtų efektyviau ir skaidriau valdyti valstybės turtą ir gamtos išteklius.
Dabar visus valstybinius miškus valdo Generalinė miškų urėdija ir 42 pelno siekiančios miškų urėdijos, kuriose dirba apie 4000 darbuotojų, iš kurių maždaug 1200 miškininkų ir 800 administracijos darbuotojų. Pertvarkant bus mažinamas administracinis aparatas, o urėdijos sujungiamos.
Valstybės kontrolė teigia, kad valstybinis miškų ūkis yra nepakankamai skaidrus ir efektyvus. Jį kritiškai vertina bei konsoliduoti siūlo ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EPBO), kurios nare siekia tapti Lietuva.
Tai, kad Lietuvai nereikia 43 miškų urėdijų (įskaitant Generalinę urėdiją), 2016-ųjų kovo viduryje teigė šalyje viešėjęs EBPO generalinis sekretorius Angelas Gurria (Anchelas Gurija), pabrėžęs, kad valstybės įmonės turėtų būti valdomos skaidriai, mokėti dividendus ir mokesčius, o jų valdybų nariai skiriami skaidriai. Sujungti urėdijas ne kartą siūlė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.
2016 metais urėdijos į valstybės biudžetą sumokėjo 3,2 mln. pelno įmokų (2015 metais - 5,5 mln. eurų). Vien pirmąjį 2016 metų pusmetį jos uždirbo 12,426 mln. eurų normalizuoto grynojo pelno - 1,2 proc. mažiau nei 2015 metų tuo pat laiku (12,578 mln. eurų), jų pajamos padidėjo 2,8 proc. iki 79,999 mln. eurų.
Miškų urėdijose yra vienas didžiausių ilgalaikių vadovų skaičius. Prezidentūros duomenimis, Anykščių, Prienų, Šiaulių ir Telšių miškų urėdai vadovauja daugiau nei po 30 metų, Marijampolės ir Radviliškio - po 26 metus.
Seimas 2015 metų balandį priėmė Miškų įstatymo pataisas, tačiau nepakeitė urėdijų skaičiaus, jo nebegali keisti kiekvienas naujas generalinis urėdas. Pataisos susilaukė kritikos, nes jos užkirto kelią centralizuoti miškų valdymą ir mažinti išlaidas. Pataisas vetavo prezidentė, tačiau 2015-ųjų gegužę Seimas jos veto atmetė.
Vilnius, sausio 12 d. (BNS).
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
