Į Lietuvą antradienį iš Vokietijos atvyko tarptautinio NATO bataliono vadovybė.
Vokietijos karinis lėktuvas su pirmąja karių grupe Vilniaus oro uoste nusileido antradienio vakarą. Lėktuvu atskrido keliolika karininkų, įskaitant bataliono vadus.
„Mano kariai ir aš esame labai laimingi, būdami Lietuvoje ir pradėdami priešakinių pajėgų iniciatyvą kartu su draugais lietuviais ir partneriais“, - žurnalistams Vilniaus oro uoste sakė bataliono vadas pulkininkas leitenantas Christophas Huberis (Kristopas Huberis).
Jis kartu su kitais kariais pirmiausiai trumpam nuvyks į Vokietijos ambasadą Vilniuje. Vėliau vokiečiai vyks į Ruklą, kur bus dislokuotas NATO batalionas.
C.Huberis nedetalizavo, kiek Vokietijos karių atvyko į Lietuvą.
„Šiandien atvyko aukštesnė (bataliono dalis), kuri rūpinsis visais reikalingais dalykais, kad būtų pasitiktos pagrindinės pajėgos, atvyksiančios per kelias savaites“, - sakė karininkas.
Keliomis valandomis anksčiau į Lietuvą atvyko ir pirmieji belgų kariai, papildysiantys batalioną.
„Belgijos kariai atskrido į Palangos oro uostą, o technika atplukdyta keltu“, - BNS sakė Lietuvos kariuomenės atstovas kapitonas Andrius Dilda.
Jo teigimu, į Lietuvą atvyko apie 30 logistinės kuopos karių. Dar keliasdešimt karių turėtų atvykti ketvirtadienį.
Vokietijos vadovaujamame batalione iš viso tarnaus apie 1200 karių. Jame prie vokiečių ir belgų ilgainiui prisijungs Norvegijos, Nyderlandų, Liuksemburgo, Kroatijos ir Prancūzijos kariai. Batalionas bus dislokuotas Rukloje.
NATO pernai sutarė kiekvienoje iš Baltijos šalių ir Lenkijoje dislokuoti po batalioną karių. Kiekviename iš jų bus apie tūkstantį karių. NATO teigia taip reaguojanti į Rusijos intervenciją Ukrainoje ir karinį aktyvumą regione.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Deividas Šlekys BNS sakė, kad gerai ginkluotas batalionas sustiprins Lietuvos kovinę galią ir prisidės prie Maskvos atgrasymo.
„Atvyksta rimta kovinė galia, kuri apsunkintų greitą intervenciją. Turime nepamiršti, kad atvyksta didžiųjų Vakarų šalių kariai. Tai signalas Maskvai, kad Vakarų šalys prisiima politinę riziką, žinodamos, kad jų kariai gali žūti ir apmąsto savo atsako būdus. Rusija turi kalkuliuoti, ar ji norėtų pažiūrėti, ką tokioje situacijoje darytų Vašingtonas ar Londonas“, - sakė jis.
Autoriai: Saulius Jakučionis, Vaidotas Beniušis
Vilnius, sausio 24 d. (BNS).
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
