Seime registruoti naujos redakcijos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo bei lydintieji teisės aktų projektai – pagal juos, šalyje būtų centralizuojama vaiko teisių apsauga, nustatoma bendra schema, kaip turi elgtis institucijos, gavusios pranešimą apie nerimo signalus šeimoje.
Projektais taip pat būtų uždraudžiamos fizinės bausmės vaikams, įteisinami profesionalūs globėjai, taip pat su vaikais dirbantys žmonės būtų įpareigojami pranešti pastebėtus vaiko teisių pažeidimus, priešingu atveju jiems grėstų atsakomybė, taip pat, jiems pageidaujant, būtų užtikrinamas anonimiškumas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje parengtas paketas registruotas parlamentarės Dovilės Šakalienės vardu, kad kitą savaitę jau galėtų būti svarstomas Seimo neeilinėje sesijoje. Ji rengiama po vaiko mirtimi pasibaigusio smurto protrūkio Kėdainiuose.
Pasak D.Šakalienės, įstatymas numatys „struktūrą, kuri yra reikalinga reformai, kad mes turėtume funkcionuojančią, efektyvią, savalaikę pagalbą pagal individualius poreikius teikiančią vaiko teisių apsaugos sistemą, kurios esmė vis tik yra centralizuota institucija, tokiu būdu valstybei prisiimant tą pagrindinę pareigą užtikrinti, kad kiekviename Lietuvos kampelyje vienodai kokybiškai būtų užtikrinama vaiko teisių apsauga“.
Pasak parlamentarės, Lietuva jau 20 metų vėluoja „su normaliu, pilnu Vaiko teisių apsaugos įstatymu“.
„Po to, kai 1995 metais ratifikavimome konvenciją ir turėjome tikrai labai fragmentišką, tik bazinį, rudimentinį įstatymą, mes, kaip valstybė, buvome įsipareigoję priimti įstatymą, kuris būtų pilnas, konkretus, modernus ir atitiktų visas rekomendacijas, kurias mes metai po metų gauname, bet nevykdome“, – pažymėjo parlamentarė.
D.Šakalienė pabrėžia, kad naujajame įstatyme būtų nustatyta visa atsakomybės grandinė, reglamentuojama, kaip tarnybos elgiasi sulaukusios signalų dėl smurto prieš vaiką ar kitokių vaiko teisių pažeidimų.
„Kai turime situaciją, kad vaikas užmuštas ir niekas neatsakingas, taip negali būti“, – sako Seimo narė.
Pagal pataisas, vaiko teisių apsaugos tarnyba raštu, žodžiu, telefonu, elektroniniu paštu gavusi iš policijos ar su vaikais dirbančių asmenų pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, skubiai, tą pačią dieną, privalėtų fiziškai susitikti su vaiku ir užsitikrinti, kad galėtų su juo pabendrauti be apribojimų, t. y. nedalyvaujant ir negirdint tėvams. Jie turėtų išklausyti vaiko nuomonę, išsiaiškinti, kaip jaučiasi, kuo skundžiasi, esant poreikiui, aplankyti vaiką namuose, įvertinti gyvenamąją aplinką bei jo santykius su šeima. Jei pranešimas nepasitvirtintų, tarnyba nutrauktų jo nagrinėjimą.
Jei pranešimas būtų pagrįstas, vaiko teisių apsaugos tarnyba pagal patvirtintą tvarką įvertintų ir nustatytų vaiko situacijos grėsmės lygį. Tokie grėsmės lygiai būtų keturi – nuo nulinio iki trečio.
Dėl pirmo vaiko situacijos grėsmės lygio per penkias darbo dienas turėtų būti pradėtas vaiko atvejo nagrinėjimas, antras grėsmės lygis reikštų, kad vaiko atvejo nagrinėjimas būtų inicijuojamas per vieną darbo dieną ir jis pradėtas stebėti jo gyvenamojoje vietoje.
Trečias vaiko situacijos grėsmės lygis būtų nustatomas, kai tėvai smurtauja prieš vaiką ar nesiima reikiamų veiksmų užtikrinti vaiko saugumo ir taip sudaro sąlygas grėsmei vaiko gyvybei ir saugumui. Tokiu atveju vaikas būtų skubiai paimamas iš atstovų pagal įstatymą ar jam nesaugios aplinkos ir tarnybos siųstų mobilią komandą, kuri per vieną darbo dieną pradėtų intensyvų darbą su vaiku ir jo atstovais.
Vilnius, vasario 10 d. (BNS).
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
