Pastaruoju metu viešojoje erdvėje pasirodo vis daugiau naujienų dėl valstybinių miškų ūkio valdymo pertvarkos, suaktyvėjo diskusijos. Tai džiugina, tačiau aš, kaip aplinkos ministras, matau ir nerimą keliančių ženklų. Pastebiu kai kurių suinteresuotų grupių intensyvų siekį manipuliuoti viešąja nuomone, supriešinti Aplinkos ministeriją ir miškininkų bendruomenę, tendencingai skleisti tikrovės neatitinkančią informaciją. Taigi – sąmoningai bauginti miškininkus tariamomis pertvarkos grėsmėmis ir klaidinti visuomenę.
Matydamas, kiek daug energijos iššvaistoma viešiems pasisakymams dėl valstybinio miškų ūkio pertvarkos modelio, teisinio įmonės statuso, kreipiuosi į miškininkų bendruomenę, prašau solidarumo ir kviečiu visus kartu atsakingai dirbti.
Nuo tada, kai paskelbiau viešas konsultacijas dėl reformos gairių, mano principinė nuostata – nuolatinis dialogas – nepasikeitė ir nesikeis. Siekiau ir sieksiu maksimalaus atvirumo ir skaidrumo, taip pat keitimosi nuomonėmis. Todėl kviečiu visus norinčius išsakyti mintis, teikti pasiūlymus – jūsų indėlis mums yra labai svarbus.
Pareiškiu, kad prisiimu politinę atsakomybę už tai, kaip ši reforma (jei, žinoma, pritars Seimas) bus įgyvendinama ir kokių rezultatų ji atneš. Tokiai mano politinei pozicijai pritaria ir ją tvirtai palaiko Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis.
Užtikrinu, kad miškų ūkio reforma nepakeis esminės nuostatos, jog valstybiniai miškai ir jų tvarkymas liks valstybės rankose.
Atvirai pripažinkime, kad reformos valstybiniame miškų ūkyje – seniai pribrendęs reikalas, vėl (jau kelintą kartą) atidėti pertvarką – reiškia nesiimti atsakomybės dėl ateities ir likti stagnacijoje.
Dabartinį valstybinių miškų ūkio valdymą didžiąja dalimi paveldėjome iš sovietinių laikų. Dėl to nukentėjo socialinė darnaus miškų ūkio pusė. Šiuo metu neužtikrinama derama aplinkosauga ir miškų ekologinių funkcijų palaikymas.
Inicijuojama pertvarka jungia tris svarbius aspektus: ekonominį, socialinį ir gamtosauginį. Būtina padidinti ekologinę ir socialinę miškų vertę. Privalome racionaliai ir tausiai naudoti šį didžiulį gamtos turtą, o miškininkams, nuo kurių tiesiogiai priklauso miško ekologinė vertė, sieksime garantuoti orų ir konkurencingą atlygį už kvalifikuotą darbą.
Girininkijos turi tapti pagrindine miškų ūkio priežiūros grandimi. Regionuose būtini ir planuojamos įmonės teritoriniai padaliniai, kurie bus formuojami dabartinių miškų urėdijų pagrindu. Nuo jų bendros veiklos daugiausia ir priklausys efektyvaus ir darnaus miškų ūkio rodikliai.Miškų valdymas turi būti skaidrus, neveikiamas politinės įtakos.
Kiekviena reforma neapsieina be skausmingo supratimo, kad kaita neišvengiama ir atneš trumpalaikių padarinių. Esu įsitikinęs, kad ilgalaikėje perspektyvoje struktūriniai pokyčiai duos visokeriopą naudą: miškininkams – padorų atlygį ir geresnes darbo sąlygas, miškui – mūsų visų turtui – tinkamą apsaugą ir didesnę vertę, o valstybei – solidesnę finansinę grąžą.
Kaip jau ne kartą viešai sakiau, turime sutelkti bendras pastangas, kad tinkamai pasirengtume pokyčiams, rastume palankiausią sprendimą naujai valstybinių miškų valdymo struktūrai ir pasiektume išvardintus tikslus.
Aplinkos ministras Kęstutis Navickas
