Lietuva padarė pažangą vykdydama pernai gegužę Europos Komisijos (EK) jai skirtas rekomendacijas. Tam tikra pažanga padaryta vykdant rekomendacijas dėl fiskalinių reikalų bei stiprinant žmogiškąjį kapitalą, tačiau tik nedidelė pažanga padaryta įgyvendinant našumo gerinimo priemones.
Tokias išvadas antradienį skelbia EK, pristačiusi Europos Sąjungos valstybių narių ekonomikos iššūkių analizes.
„Pagrindinė žinia Lietuvai yra ganėtinai teigiama, nes žinome, kad nuo 2009 metų iki 2014 metų Lietuvos ekonomika augo po daugiau nei 3 proc. kasmet. (...) Nedarbo lygis 2016 metais sumažėjo, atlyginimai išaugo ir numatoma, kad toliau dar augs. Taigi kontekstas yra ganėtinai teigiamas ir malonus, tačiau visuomet yra keletas bet. Vienas iš jų yra tai, jog teigiami ekonominiai rezultatai ne visur. Čia reikėtų paminėti skurdo ir socialinės atskirties lygmenį, kuris vis dar yra pakankamai aukštas ir vienas didžiausių ES“, - trečiadienį spaudos konferencijoje kalbėjo EK atstovybės Lietuvoje Ekonomikos valdysenos pareigūnas Marius Vaščega.
Anot jo, kitas Lietuvos iššūkis yra užtikrinti spartesnį artėjimą prie Vakarų Europos valstybių.
„Lietuvos ekonomikos augimo tempai, palyginti su kitomis išsivysčiusiomis šalimis, yra pakankamai nedideli, mes tolstame nuo tų valstybių, o ne artėjame prie jų. Taigi iššūkis yra išlaikyti artėjimą su Vakarų Europos valstybėmis, mažėjant darbingo amžiaus gyventojų skaičiui. Šį iššūkį padėtų spręsti našumo didinimas, o pagrindinės reformos ir iššūkiai susiję su švietimo sistemos kokybe, inovacijų ir investicijų skatinimu“, - kalbėjo M.Vaščega.
Praėjusių metų gegužę EK paskelbtose ES šalims skirtose rekomendacijose siekiant padidinti našumą, EK pirmą kartą rekomendavo Lietuvai gerinti naujų technologijų diegimą ir įsisavinimą visuose ekonomikos sektoriuose, gerinti inovacijų politikos koordinavimą ir skatinti privačias investicijas, be kita ko, plėtojant alternatyvius finansavimo šaltinius.
„Ataskaitoje minima, kad inovacijų kūrimo ir diegimo srityje pažanga padaryta nedidelė. Tam tikra pažanga padaryta skatinant alternatyvius finansavimo šaltinius, nedaug veiksmų imtasi siekiant gerinti inovacijų politikos koordinavimą ir be ES lėšomis finansuojamų programų nesiimta papildomų priemonių našumo augimo skatinimui. Fiskalinės politikos rekomendacijose pažymėta, kad Lietuva padarė didelę pažangą mažinant mokesčių naštą mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams, tačiau tam tikra pažanga padaryta perkeliant mokestinę naštą kitiems finansavimo šaltiniams. Tik apie pusę praradimų Lietuva kompensuoja perkeldama mokesčių naštą kitiems šaltiniams, kurie yra mažiau kenksmingi ekonomikos augimui“, - trečiadienį spaudos konferencijoje kalbėjo EK atstovybės Lietuvoje Ekonomikos valdysenos pareigūnas Jonas Rasimas.
Anot jo, nedidelė pažanga padaryta ir švietimo srityje, investuojant į žmogiškąjį kapitalą.
EK toliau ketina surengti dvišalius susitikimus su valstybėmis narėmis ir su jomis aptarti atitinkamas ataskaitas, o gegužę bus pateiktos konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos.
Vasario viduryje atnaujintose EK prognozėse numatoma, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 2,9 proc., o kitąmet Lietuvos ūkio augimas turėtų siekti 2,8 procento. Autorius: Mindaugas Samkus
Vilnius, vasario 22 d. (BNS).
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
