Pastaruoju metu, ypač tarp jaunimo, populiarėja įvairiausios grožio procedūros: blakstienų klijavimas, nagų priauginimas, gelinis nagų lakavimas, auskarų vėrimas į įvairias kūno vietas ir kt. Tuo pačiu žiniasklaidos priemonėse vis dažniau pasirodo straipsniai, nuotraukos, vaizdo medžiaga, kur kalbama apie įvairias šių procedūrų komplikacijas, kai klientėms gresia apakimas, kitokios ligos. Paauglės taip pat nori puoštis, tačiau tėvai nuogąstauja dėl pasekmių, todėl „Būdas žemaičių“ pasidomėjo, kokia padėtis Mažeikių kirpyklose.
Reglamentuoja Higienos norma
Pasak kalbintų kirpyklų ir grožio salonų savininkių, jų darbą reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 117:2007 „Grožio paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“, kurioje pateikti griežti reikalavimai patalpoms, kur atliekamos grožio procedūros, priemonėms ir procedūrų atlikimui.
Bendrosiose nuostatose rašoma, jog grožio paslaugų teikėjai privalo teikti tik saugias paslaugas; fiziniai ar juridiniai asmenys, teikiantys grožio paslaugas, turi turėti leidimą-higienos pasą šiai veiklai; kosmetikos gaminiai, naudojami teikiant grožio paslaugas, turi atitikti teisės aktų reikalavimus; jie turi būti naudojami laikantis tinkamumo naudoti terminų ir naudojimo instrukcijų; grožio paslaugos vartotojui turi būti suteikta informacija apie riziką,susijusią su paslaugų teikimu, galimas komplikacijas, tolesnę kūno vietų, ypač suteikus A kategorijos paslaugą, priežiūrą; grožio paslaugų teikėjas turi turėti kiekvienos teikiamos grožio paslaugos aprašą; paslaugų vartotojui pareikalavus, privaloma pateikti informaciją apie naudojamus instrumentų valymo, dezinfekcijos ir sterilizacijos būdus, naudojamus kosmetikos gaminius, dažus, papuošalus; vienkartiniai ir sterilizuoti daugkartiniai instrumentai, naudojami teikiant grožio paslaugas, išpakuojami klientui matant; draudžiama pakartotinai naudoti vienkartinius instrumentus; teikiant paslaugą kiekvienam paslaugų vartotojui turi būti naudojami švarūs, kitiems vartotojams nenaudoti, ar vienkartiniai užtiesalai, apdangalai arba popierinės juostelės bei servetėlės.
Tikrina nuolat
Visos kalbintos savininkės tikino, jog kirpyklų ir grožio salonų darbas griežtai tikrinamas. Juos kontroliuoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Telšių departamento Mažeikių skyriaus specialistai. Ypač didelis dėmesys skiriamas higienai: instrumentų dezinfekavimui, patalpų valymui ir kt.
Telšių departamento Mažeikių skyriaus vyriausioji specialistė Gražina Stonkienė informavo, jog patikrinimai būna planiniai, kai pranešama iš anksto, ir neplaniniai, kai tikrinama nepranešus. Pasak jos, tai daroma gavus skundą ar nurodymą iš centro. Paslaugų teikėjai tikrinami pagal Higienos normą „Grožio paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“, tačiau didesnis dėmesys skiriamas darantiems manikiūrą ir pedikiūrą, kadangi, pasak specialistės, turimas sąlytis su žmogaus oda, o tai pakankamai pavojinga ir įrankiai turi būti ypač sterilūs.
„Mažeikiuose grožio salonai tvarkosi neblogai. Kai vyksta planinis patikrinimas, būna susitvarkę, turi visas priemones, tačiau tikrąją padėtį geriausiai galima pamatyti tikrinant be išankstinio pranešimo. Prieš keletą metų buvo tikrintos penkios įstaigos, tai keturioms iš jų skirtos baudos, – sakė G. Stonkienė. – Skundų pastaruosius 3–4 m. negauta, kažkada viena klientė skundėsi dėl plaukų spalvos, tačiau šią problemą išsprendė taikiai, tad mums aiškintis nebereikėjo. Nežinau, ar mūsų įstaigos taip gerai dirba, ar klientai nėra per daug reiklūs, tačiau skundų negauname. Tikėkimės, kad gerai dirba, nes grožio paslaugų teikėjų rajone yra per 200, o kiekvienas nori išlaikyti savo klientą.“
Atsako meistras
Savininkių teigimu, kiekviena grožio paslaugas teikianti įstaiga dirba įvairiai: pagal darbo sutartis ar verslo liudijimus, kuria uždarąsias akcines bendroves, tačiau už paslaugų kokybę bet kokiu atveju atsako pats meistras ir įmonės savininkas.
„Kirpėjai dirba pagal darbo sutartis. Už suteiktų paslaugų kokybę atsako meistras, kuris aptarnavo klientą, – kalbėjo kirpyklos „Siluetas“ savininkė Regina Poleikienė. – Vadovaujamės nerašyta taisykle – klientas visada teisus. Iškilus problemai ją sprendžiame. Jeigu klientas būtų nepatenkintas paslauga ir matytume meistro kaltę, visada atliktume ją iš naujo nemokamai arba, klientui pageidaujant, grąžintume pinigus.“
Grožio salono „Spalvotos svajos“ savininkės Jovitos Gorskienės teigimu, kiekvienas meistras stengiasi darbą atlikti kokybiškai, kad klientas išeitų patenkintas: „Atlikus darbą paklausiama, ar viskuo patenkintas, ir, jei viskas gerai, išleidžiame. Jei klientas nepatenkintas, visada randame išeitį ir kompromisą.“
Pasak savininkių, rimtų komplikacijų nėra pasitaikę, nes dirbama su profesionaliomis, kokybiškomis, sertifikuotomis priemonėmis, žiūrima ne kainos, o kokybės, kad nepakenktų klientas, nors, pasak grožio salono „Žavesys“ savininkės Astos Mačienės, pastaruoju metu vis daugėja alergiškų žmonių, kartais alergija atsiranda tiems žmonėms, kuriems anksčiau nebuvo.
R. Poleikienės teigimu, Klientams paaiškinama, dėl kokių sveikatos problemų geriau atsisakyti vienokių ar kitokių procedūrų.
Problema – dirbantys namuose
Grožio salonų savininkės ir darbuotojos kėlė problemą, kad labai daug grožio procedūrų teikiama namų sąlygomis, kas nėra saugu ir patikima. Pasak jų, namuose dirbantys neturi galimybės gerai dezinfekuoti darbo įrankių, kadangi dezinfekavimo priemonės kainuoja brangiai, o jų teikiamų paslaugų kainos kur kas mažesnės nei grožio salonuose.
Pasak grožio salono „Kaprizas“ savininkės Dalios Liškevičienės, jei klientas daug kartų daro manikiūrą ar nagų priaiuginimą, lakavimą pas kažką namuose, o paskui vieną kartą ateina į grožio saloną ir kyla komplikacijos, tada ligoninėje pasako, jog taip atsitiko būtent grožio salone: „Jeigu klientas nuolat lankosi pas mus, meistras gali atsakyti už savo darbo kokybę, bet jei prieš apsilankydamas salone, manikiūrą darė namų sąlygomis, mes negalime atsakyti, nes nagai gali būti sugadinti anksčiau ir dėl to atsiranda komplikacijos. Namuuose dirbantys netikrinami, neturi sąlygų dezinfekuoti įrankių, perka pigesnes priemones, kurios nėra tokios kokybiškos, o tai pakankamai pavojinga ir nesaugu.“
Grožio salono kosmetologė Gitana Stankuvienė taip pat pritarė minčiai, jog dirbantys namuose netikrinami: „Jie nesilaiko higienos normų, neišgali įsigyti brangių ir kokybiškų darbo priemonių, todėl namuose besinaudojantys grožio procedūromis rizikuoja savo sveikata ir po manikiūro, pedikiūro ar depiliacijos gydymasis gali kainuoti brangiau, nei apsilankymas grožio salone.“
Pasak A. Mačienės, pasitaiko, kad klientai ateina iš namų ar mokymo įstaigų su ašaromis, kad blogai padaryta, tada tenka taisyti kitų klaidas.
Visuomenės sveikatos centro Mažeikių skyriaus vyriausiosios specialistės teigimu, jie neturi teisės eiti į namus ir tikrinti, todėl tik pačių klientų reikalas, ar jie pasitiki tokiais paslaugų teikėjais, ar ne: „Jeigu nori kažką pasakyti, aš visada atsakau, jog yra galimybė rinktis, nes legaliai dirbančių grožio paslaugų teikėjų daug.“
Reikalavimo nėra
D. Liškevičienės teigimu, jaunimas, ypač nepilnamečiai, į „Kaprizo“ grožio saloną neina, nes čia jiems per brangu: „Pas mus darbuotojai nesikeičia, tad nesikeičia ir klientūra, o paauglėms nieko nedarytume, nes jaunam žmogui gali būti pavojinga. Jauni meistrai ir dirbantys namuose drąsesni.“
„Jordunės“ grožio salone šiuo metu blakstienų ir nagų priauginimo procedūros neatliekamos, nors ir anksčiau nepilnamečių nebūdavo. „Matyt, daugiau eina į namus darytis manikiūro ar priauginti blakstienas, nes ten pigiau“, – sakė G. Stankuvienė.
Tą pačią mintį išsakė ir A. Mačienė: „Nėra jokio nurodymo, nuo kelerių metų galima priauginti blakstienas ir nagus, todėl nereikalaujamas ir tėvų sutikimas, nors kartais atrodo, kad reikėtų. Juk neklausi jauno žmogaus, kiek tau metų, taip gali įžeisti, o jaunimo amžių nuspėti sunku.“
R. Poleikienės teigimu, jeigu nepilnamečiai pageidauja tokių procedūrų, pavyzdžiui, plaukų dažymo ar nagų priauginimo, paprašo tėvų sutikimo.
J. Gorskienės patikino, jog, dėl plaukų dažymo, jei nepilnametė kokių 14–15 metų, tai būtinai paklausia, ar mama leido, gal reikia paskambinti. Dėl nagų priauginimo nesikreipė nė viena nepilnametė.
Privalo parašyti
Ypač griežti reikalavimai auskarų vėrimui į įvairias kūno vietas ir tatuiruotėms. Higienos normoje nurodoma, jog „kiekvienas paslaugų vartotojas, kuriam teikiamos tatuiravimo, ilgalaikio (permanentinio) makiažo, papuošalų vėrimo paslaugos, įregistruojamas užpildant paslaugos teikimo kortelę arba kiekvieno kliento duomenis įrašant į žurnalą. Kortelėje arba žurnale turi būti įrašyta: paslaugos pavadinimas, paslaugos teikimo data, kliento vardas, pavardė, amžius, parašas, tatuiruotę, ilgalaikį (permanentinį) makiažą atlikusio, papuošalą vėrusio asmens vardas, pavardė, parašas. Draudžiama teikti tatuiravimo, ilgalaikio (permanentinio) makiažo, papuošalų vėrimo paslaugas asmenims iki 18 metų, nepateikusiems tėvų arba globėjų raštiško sutikimo.“
Pasak „Jordunės“ kosmetologės D. Stankuvienės, jeigu auskarų ateina vertis nepilnamečiai, griežtai reikalaujama raštiško tėvų sutikimo. Jie laikomi dvejus metus, kad nekiltų kokių nesusipratimų. Jeigu ateina kartu su tėvais, vis tiek prašoma parašyti sutikima auskarų vėrimui į kitas kūno vietas. Į ausis veriama ir sutikus žodžiu.
To paties reikalavimo laikomasi ir grožio salone „Žavesys“. Pasak jo savininkės, auskarų vėrimui tėvų raštiškas sutikimas būtinas.
Gajutė ABELKIENĖ
Reklama: manikiūro priemonės profesioanalams internetu su akcija
