Šiaulių apygardos teismas antradienį kaltais dėl šnipinėjimo pripažino buvusį Lietuvos karininką ir Rusijos pilietį.
Rusijos piliečiui Sergejui Moisejenkai skirta 10 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jis taip pat nuteistas už neteisėtą disponavimą dideliu kiekiu šaudmenų ir sprogstamųjų medžiagų bei kovinių granatų.
Buvusiam Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų (KOP) Aviacijos bazės karininkui, kapitonui Sergejui Pusinui dėl šnipinėjimo skirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė, BNS pranešė teismo atstovas spaudai Vytautas Jončas.
Teismas paskelbė, kad S.Pusinas Rusijos piliečiui surinko ir nuo 2012 metų iki 2014 metų pabaigos perdavė informaciją apie Lietuvos kariuomenę bei NATO oro policijos misijų veiklą, karinių pajėgumų dislokacijos vietas, karines operacijas Afganistane, apie nuotoliniu būdu valdomus žvalgybinius orlaivius, šių orlaivių skrydžius ir galimas dislokacijos vietas.
Rusijos žvalgybai buvo perduotos ir Lietuvos krašto apsaugos ministerijos dokumentų kopijos, kai kurių KOP Aviacijos bazės karininkų asmens bylų kopijos. Dalis perduotų dokumentų buvo įslaptinti ir sudarė tarnybos paslaptį.
Bausmes nuteistieji turės atlikti pataisos namuose. Teismo sprendimu konfiskuotas S.Moisejenkos garažas, automobilis, per kratas iš S.Pusino paimti kompiuteris, įkroviklis.
Lietuvos pilietis Ainas Kazlauskas, kuris buvok kaltinamas neteisėtu sprogstamosios medžiagos, rankinės granatos bei šaudmenų disponavimu, nuteistas lygtine dvejų metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme jos vykdymą atidedant dvejiems metams. A.Kazlauskui kaltinimai dėl šnipinėjimo nebuvo pateikti.
Kaip pranešė teismas, šiam nuteistajam tai pat skirta baudžiamojo poveikio pareiga – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Teismas konstatavo, kad kaltinamieji S.Pusinas ir A.Kazlauskas nuo sulaikymo pradžios pradėjo aktyviai bendradarbiauti su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, išsamiai paaiškino, kada ir kaip buvo padarytos nusikalstamos veikos, padėjo greitai ir išsamiai išaiškinti nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir dalyvavusius asmenis, jų vaidmenį, todėl tai teismas pripažino kaip jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2014-ųjų gruodį, Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui prie Krašto apsaugos ministerijos (AOTD) surinkus informacijos, kad Lietuvos kariuomenės KOP Aviacijos bazės karininką S.Pusiną dar 2012 metais užverbavo Rusijos žvalgybos tarnyba. Tyrimo duomenimis, šios tarnybos pavedimu S.Pusinas rinko ir per Rusijos pilietį S.Moisejenką perduodavo Rusijos žvalgybos tarnybą dominančią informaciją.
„Teismas nuosprendžiu pripažino, kad visi įrodymai surinkti teisėtai“, – BNS sakė valstybės kaltintojas Generalinės prokuratūros prokuroras Redas Savickas.
Baudžiamosios bylos duomenimis, Rusijos pilietis S.Moisejenka per slaptus susitikimus perduodavo ir patikslindavo Rusijos žvalgybos tarnybos užduotis, instruktuodavo S.Pusiną, kokiais būdais rinkti informaciją ir kokias informaciją fiksuojančias technines priemones naudoti. S.Moisejenka taip pat yra perdavęs S.Pusinui techninių priemonių, specialiai skirtų žvalgybinei veiklai vykdyti, bei pinigų techninėms priemonėms įsigyti.
Bylos duomenimis, kaltinamasis S.Moisejenka už surinktą ir perduotą informaciją S.Pusinui mokėjo nuo 500 iki 1000 eurų.
Asmenų susitikimai vyko Lietuvoje, laikantis ypatingos konspiracijos, kaip teigia prokuratūra, profesionaliai slepiant būsimų susitikimų datą, laiką ir vietą.
S.Moisejenka anksčiau turėjo ir Lietuvos pilietybę. Ji panaikinta, kai paaiškėjo, kad vyras nuslėpė taip pat esąs Rusijos pilietis.
Už šnipinėjimą Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimą nuo trejų iki penkiolikos metų.
Nuosprendis nėra galutinis ir per 20 dieną gali būti skundžiamas Lietuvos apeliacinis teismas.
Autorė: Ingrida Steniulienė
Vilnius, vasario 28 d. (BNS).
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
