Šiandienos socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio susitikime su Jungtinių Tautų moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto pirmininke Dalia Leinarte daugiausia dėmesio skirta moterų galimybių didinimo klausimams.
„Užtikrinti lygias galimybes moterims ir vyrams, kovoti su diskriminacijos, smurto apraiškomis – tai kelias, kuriuo turime eiti, siekdami būti brandžia visuomene“, - sakė L. Kukuraitis.
Pasak D. Leinartės, nors Lietuvoje galioja Vyrų ir moterų lygių galimybių bei Lygių galimybių įstatymai, jie netaikomi šeimai. Vadinasi, moterų ir vyrų lygybė taikoma tik darbo kontekste, o ne ir šeimoje, todėl būtina diskutuoti ir ieškoti atsakymų į šiuos jautrius klausimus.
Susitikimo metu taip pat aptarti lyčių identiteto klausimai, bendradarbiavimo galimybės ir ateities vizijos.
Vilniaus universiteto Lyčių studijų centro direktorė, profesorė Dalia Leinartė Jungtinių Tautų moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto pirmininke dvejų metų kadencijai išrinkta šių metų vasarį. Didžiausią dėmesį savo pirmininkavimo metu ji numato skirti ryšių su įvairiomis tarptautinėmis organizacijomis, tokiomis kaip Tarptautinė darbo organizacija, Pasaulio sveikatos organizacija, Tarptautine migracijos organizacija ir kitos, palaikymui.
„Komitete yra 23 nariai iš skirtingų regionų su skirtingomis kultūrinėmis, religinėmis, istorinėmis, partnerystės ir šeimos sampratos patirtimis. Todėl man, kaip pirmininkei, labai svarbu rasti susitarimus ir bendrą viziją“, - pristatydama savo veiklą akcentavo D. Leinartė.
Jungtinių Tautų moterų diskriminacijos panaikinimo komitetą sudaro nepriklausomi ekspertai iš viso pasaulio, kurie atlieka Jungtinių Tautų konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims įgyvendinimo stebėseną bei teikia bendrąsias rekomendacijas valstybėms.
Jungtinių Tautų konvencija dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims numato šalių narių įsipareigojimą panaikinti moterų diskriminaciją visose srityse, o ypač politinėje, socialinėje, ekonominėj, kultūrinėje, pilietinėje ar kitose srityse, nepaisant šeiminės padėties. Joje taip pat atkreipiamas dėmesys į moterų indėlį siekiant šeimos gerovės, vienodą vyrų ir moterų atsakomybę šeimos gyvenime bei poreikį keisti tradicinį vyrų ir moterų vaidmenį visuomenėje ir šeimoje.
Konvencija priimta 1979 m., ją šiuo metu yra ratifikavusios 189 šalys narės. Lietuva prie konvencijos prisijungė 1995 m.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija
