Šalies vežėjai skambina pavojaus varpais – paskutiniu metu draudikų siūlomos sąlygos jiems yra sunkiai protu suvokiamos. Daliai pervežimų bendrovių privalomasis civilinės atsakomybės draudimas pabrango net 3-4 kartus. Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ sako, kad susiklosčiusi situacija trikdo transporto bendrovių veiklą, tai atsilieps ir vežėjų tarptautiniam konkurencingumui bei darbo vietoms.
Pabrango tris kartus
Nuo 2,5 iki 5,5 tūkst. eurų, o kai kada ir 15 tūkst. eurų. Tokį vilkikų draudimo kainos šuolį teko patirti Šiauliuose įsikūrusiai tarptautinių pervežimų įmonei „Aderita“, valdančiai 10-ies sunkiasvorių automobilių parką. Šios bendrovės direktorė Edita Blodžiūnienė teigia iš pradžių bandžiusi aiškintis, kas vyksta, tačiau greitai supratusi – įvykiai nepasiduoda jokiai logikai.
„Per 2015-uosius turėjome penkis draudžiamuosius įvykius, tačiau jie nebuvo dideli – žala svyravo nuo 100 eurų iki 8 tūkst. eurų. Draudikai nesigilina, koks buvo žalos dydis – mato, kad buvo penkios žalos, ir kelia kainas. Iš karto po to mums draudimo kainos pakilo, už vieną vilkiką teko sumokėti 5,8 tūkst. eurų draudimo įmoką, tačiau 2016-aisiais neturėjome nė vienos žalos ir kainos po truputi pradėjo normalizuotis – draudimo polisai automobiliams sumažėjo iki 3 tūkst., vieną automobilį pavyko apdrausti ir už 2,4 tūkst. eurų“, – pasakoja verslininkė.
Atokvėpis nebuvo ilgas. Spalio mėnesį vienas iš įmonės vilkikų Didžiojoje Britanijoje pateko į eismo įvykį. Nors vairuotojas nebuvo kaltas, tačiau apsidrausdama įmonės vadovė užregistravo įvykį draudimo bendrovėje BTA, kur transporto priemonė ir buvo drausta. Po kurio laiko, pateikus dokumentus, pavyko įrodyti, kad įmonės atstovas nėra įvykio kaltininkas, tačiau nuo tolimesnių įvykių tai jau neapsaugojo.
„Po dviejų savaičių baigėsi šio automobilio techninė apžiūra ir draudimas. Bandau apdrausti, o jie ir sako – matome sistemoje, kad ši mašina patekusi ne į vieną įvykį, yra netvarkinga, todėl atsisakome drausti. Nesvarbu, kad tie du įvykiai buvo su užkardu, t. y. mažareikšmiai – yra sistemoje žalos faktas ir viskas. Iš draudikų vienintelė „Compensa“ pasiūlė draudimą už 8 tūkst. eurų. Po kelių dienų jie apsigalvojo ir kainą pakėlė iki sunkiai suvokiamų 15 tūkst. eurų“, – sako E.Blodžiūnienė.
Vadovė rado sprendimą, bet jis kainavo brangiai – apdraudė automobilį mėnesiui už 2 tūkst. eurų, kad būtų galima jį pateikti techninei apžiūrai. Seniau už panašią sumą ji galėjo drausti automobilį metams.
„Panašūs dalykai vyksta ir su puspriekabėmis. Puspriekabė be vilkiko negali padaryti žalos niekam, tad draudimo kaina puspriekabėms anksčiu buvo 50 eurų metams. Dabar jau – 950 eurų. Ir tik vienintelė „Compensa“ sutinka jas drausti. Kitos draudimo bendrovės atsisako, jei pas juos nėra apdrausti mūsų vilkikai. O vilkikų neįmanoma apdrausti, nes kainos beprotiškos ir prašoma visą įmoką sumokėti iš karto, kas yra nepakeliama našta“, – apie užburtą ratą pasakoja vadovė.
Ne pavienis atvejis
Vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas sako, kad problemos, su kuriomis susidūrė „Aderita“, nėra pavienis atvejis – transporto bendrovėms privalomasis civilinės atsakomybės draudimo kainos kyla masiškai.
„Mūsų duomenys rodo, kad skirtingiems vežėjams draudimas per porą metų pabrango nuo 30 iki 300 proc. Per tą laiką vežėjai netapo labiau nedrausmingi ar dažniau patenkantys į eismo įvykius. Pagrindine priežastimi įvardinčiau išnykusią konkurenciją tarp draudimo bendrovių. Kas atsitiko tarp draudikų, kad jie nustojo varžytis, sunku pasakyti“, – sako E.Mikėnas.
E. Mikėnui antrina ir E. Blodžiūnienė. Pasak jos, po ilgų susirašinėjimų pavyko gauti miglotą atsakymą, kad smulkieji vežėjai nedomina draudikų. „Pagrindinė susidariusios situacijos priežastis – konkurencijos tarp draudikų nebuvimas. Jie aiškina, kad turi pakankamai didelį portfelį vežėjų, yra jų perteklius, todėl visaip vengia drausti, ypač smulkiuosius. Pervežėjai, kurie turi panašų automobilių parką kaip mes, moka už draudimą panašiai – o mes mokame vidutiniškai 5,5 tūkst., kai prieš kelis metus kainos buvo perpus mažesnės“, – teigia „Aderitos“ vadovė.
Tokių kainų kilimo priežastimi galėtų būti draudikų tarpusavio ryšiai. Transporto bendrovėms draudimo paslaugas teikia trys įmonės: „Gjensidige“, „Compensa“ ir BTA. Apie 75 proc. Didžiosios Britanijos draudimo portfelio valdo dvi kompanijos: „Compensa“ ir BTA. „Compensa“ priklauso įmonių grupei „Vienna Insurance Group“, kuri praėjusiais metais įsigijo BTA akcijų paketą – taigi yra valdomi vieno savininko. Po šio sandorio draudimo kainos vežėjams, kurie vyksta į Didžiąją Britaniją, buvo gerokai pakeltos.
Bandys išjudinti, bet reikia ir valstybės pagalbos
„Aderitos“ vadovė žodžių į vatą nevynioja ir teigia, kad dabartinė susiklosčiusi situacija yra ne kas kita, kaip „legalus reketas“. „Mūsų įmonės sumokamos įmokos viršija išmokas tris kartus, taigi draudikams dirbti su mumis apsimoka. Jie pamatė, kad galime mokėti 5 tūkst. eurų, tai kodėl neimti ir toliau tokių pinigų?“, – apie susiklosčiusią situaciją emocingai kalba E. Blodžiūnienė.
„Linava“ ieško priemonių spręsti susidariusią situaciją. Viena iš jų – nuosavos draudimo įmonės steigimas, kuris padidintų konkurenciją draudimo rinkoje ir taip sumažintų kainas vežėjams. Į naujos bendrovės valdymą būtų pritraukiamos didžiausios vežėjų bendrovės.
„Dabartinė situacija kelia grėsmę visam transporto sektoriui. Be privalomojo civilinio atsakomybės draudimo pervežimai yra neįmanomi. Valstybė mums delegavo šią funkciją, tik pamiršo kontroliuoti jos teikimą. Maža to, didėjant kitoms sąnaudoms, pvz., dėl naujų protekcionistinių reikalavimų Vakarų šalyse atsirandančios papildomos administracinės naštos ar brangstant degalams, vežėjai užspaudžiami į kampą. Transporto sektorius yra gyvybiškai svarbus šalies ekonomikai, jis sukuria 12 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau, kaip matome, esame neapsaugoti nuo draudikų savivalės. Mes imamės veiksmų, tačiau ir valstybė, atsižvelgdama į transporto sektoriaus svarbą, turėtų imtis reguliacinių priemonių“, – sako „Linavos“ prezidentas E. Mikėnas.
Kaimyninėse šalyse draudimo įmokos krovininiam transportui yra gerokai mažesnės, todėl tęsiantis tokiai situacijai šalies vežėjai gali prarasti konkurencingumą ir rinkas, o tai turės skaudžių padarinių tiek šalies ekonomikai, tiek darbo vietoms.
„Apie esamą problemą informavome visas tam įtakos galinčias turėti valstybines institucijas, įskaitant ir Lietuvos banką. Situacija kol kas nesikeičia, o vežėjai jau nebeturi resursų atlaikyti milžinišką kitų šalių vežėjų konkurenciją. Ne vienas vežėjas siūlė blokuoti kelius, stabdyti eismą, paralyžiuoti didžiuosius miestus ar kitomis drastiškomis priemonėmis atkreipti dėmesį į draudikų savivalę. Manau, kad toks scenarijus tikrai nėra išeitis, tačiau raminti vežėjus „Linava“ jau nebeturi argumentų. Tikime, kad galima situaciją išspręsti ir be kraštutinių priemonių, bet vežėjų kantrybė jau išseko“, – teigia E. Mikėnas.
Vytautas Kleinauskas
Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija
