Finansų ministerija atnaujino pagrindinių makroekonomikos rodiklių perspektyvas 2017-2020 metams – ekonomika nuosaikiai augs, prie to svariai prisidės vidaus paklausa ir eksportas, o atlyginimai augimu lenks infliaciją.
„Tam, kad ekonomika toliau sėkmingai augtų, privalome įgyvendinti struktūrines reformas. Pirmiausia – darbo rinkos reformą, kuri gali paskatinti didesnį BVP augimą. Turime siekti išlaidų efektyvumo, taupyti ir kaupti rezervus, investuoti į ekonomikos augimą skatinančius, ilgalaikes darbo vietas kuriančius ir investicinę grąžą duodančius projektus. Taip pat turime geriau valdyti valstybės turtą“, – sakė finansų ministras Vilius Šapoka.
Vartojimas ir eksportas
Finansų ministerija prognozuoja, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) vidutiniu laikotarpiu augs vidutiniškai 2,5 proc. per metus. 2017 metais, padidėjus darbo našumui, jis gali augti dar sparčiau – 2,7 proc., o 2018 m. BVP augimas gali siekti 2,6 proc.
Pastaraisiais metais gerėjanti namų ūkių finansinė padėtis ir geri vartotojų lūkesčiai skatino namų ūkių vartojimo išlaidų augimą. 2016 metais jis pasiekė 5,6 proc. – tai sparčiausias tempas per pastaruosius 9 metus (spartesnis augimas buvo užfiksuotas tik 2007 metais). Darbo užmokesčiui augant sparčiau nei infliacija namų ūkių vartojimas ir toliau išliks gana didelis. Jis sieks vidutiniškai apie 3,6 proc. per metus (tai daugiau nei ES vidurkis) ir svariai prisidės prie BVP augimo. Numatoma, kad namų ūkių vartojimo išlaidos 2017 metais augs 3,9 proc., 2018 m. – 3,6 proc., 2019 ir 2020 m. – po 3,5 proc.
Prie ekonomikos augimo prisidės ir didėsiantis investicijų lygis šalyje, kurį vidutiniu laikotarpiu skatins palankios bankų kreditavimo sąlygos, alternatyvūs finansavimo šaltiniai, aktyvesnis Europos strateginių investicijų fondo lėšų bei ES investicijų panaudojimas. Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo išlaidos vidutiniu laikotarpiu galėtų augti apie 5 proc. per metus, kai, palyginimui, praėjusiais metais augimo nebuvo.
Lietuvos eksportuotojams vidutiniu laikotarpiu teks toliau taikytis prie kintančių ekonominių aplinkybių, valdyti valiutų riziką, mažinti gamybos sąnaudas ir didinti veiklos efektyvumą. Finansų ministerija numato, kad 2017 metais prekių ir paslaugų eksportas augs 3,8 proc., 2018 m. – 3,9 proc., 2019 ir 2020 m. – po 4 proc. 2017 metais tikimasi tolesnio lietuviškos kilmės baldų, plastikų, maisto ir žemės ūkio produktų eksporto augimo, trąšų eksporto atsigavimo bei prekių reeksporto augimo. Maisto ir žemės ūkio produktų eksportui teigiamą poveikį turės geresnė padėtis Europos pieno produktų rinkoje, atsigausiantis grūdų eksportas.
Atlyginimai, nedarbas, infliacija
Siekdamas konkurencingumo augančios darbo jėgos kainos sąlygomis, verslas turės didinti darbo našumą, efektyviai naudoti gamybos priemones ir darbo jėgos išteklius, investuoti į plėtrą (inovacijoms ir žmogiškųjų išteklių kvalifikacijai kelti).
2016 metais vidutinis mėnesinis darbo užmokestis šalyje iki mokesčių išaugo 7,9 proc. (privačiame sektoriuje – 9 proc., valstybės sektoriuje – 6,1 proc.) – tai sparčiausias augimas nuo 2009 metų. Tam didelį poveikį turėjo ir spartus MMA augimas 2015-2016 metais. Darbo užmokestis labiausiai augo paslaugų sektoriuje, kur jis buvo mažiausias.
Numatoma, kad 2018–2020 metais darbo užmokestis augs vidutiniu metiniu tempu, artimu 6 proc. Darbo užmokestis sparčiausiai augs privačiame sektoriuje, ypač ten, kur didelė darbo jėgos paklausa ir kur darbo užmokestis išlieka mažiausias.
Ekonomikai augant, nedarbo lygis toliau mažės ir 2017 metais sudarys 7 proc., 2018 m. – 6,4 proc., 2019 m. – 5,9 proc., 2020 m. – 5,4 proc.
Sparčiai augant darbo užmokesčiui, verslo įmonės vis didesnę dalį padidėjusios darbo jėgos kainos perkelia į prekių ir paslaugų kainas. Pastarosios, kartu su augančiomis pasaulinėmis žaliavų ir apdorotų produktų kainomis nuo antros 2016 metų pusės vis sparčiau didina infliaciją šalyje. Šiemet infliacija labiausiai augs dėl pasaulinėje rinkoje brangstančios naftos ir beveik dvigubai padidintų akcizų alkoholiniams gėrimams. Numatoma, kad 2017 m. vidutinė metinė infliacija sudarys 3,4 proc. Pasibaigus vienkartinių veiksnių poveikiui, infliacijos lygis šiek tiek sumažės: 2018 m. – iki 2,7 proc., 2019 ir 2020 metais – iki 2,5 proc.
Finansų ministerijos informacija
