Naujausiais išmetamųjų šiltnamio dujų apskaitos ir prognozių duomenimis, Lietuvoje į atmosferą išmetami vis didesni šių dujų kiekiai. Tai rodo Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūros ir Valstybinės miškų tarnybos parengtos ataskaitos – Nacionalinė išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaitos ataskaita, kurioje pateikti 2015 m. duomenys, ir Politikos priemonių ir šiltnamio dujų kiekio kitimo prognozių iki 2035 m. ataskaita.
„Šių ataskaitų duomenys kelia didelį susirūpinimą ir įpareigoja nedelsiant imtis papildomų teisinių ir ekonominių priemonių klimato kaitai švelninti“, – sako Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento direktorius Vitalijus Auglys. Net ir su šiuo metu jau suplanuotomis papildomomis priemonėmis iki 2030 m. Lietuva negalės pasiekti tikslo 9 proc. sumažinti, palyginti su 2005 m., išmetamųjų šiltnamio dujų kiekį ES prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemoje nedalyvaujančiuose sektoriuose. Pasak Vitalijaus Auglio, siekiant identifikuoti, kokių veiksmingiausių priemonių, pagrįstų naujausiomis technologijomis, reikia imtis atskiruose ūkio sektoriuose, ypač transporto ir žemės ūkio, būtina, kad bendradarbiautų ne tik suinteresuotos ministerijos, bet ir mokslo tyrimų institucijos, nevyriausybinės organizacijos.
2015 m. mūsų šalyje į atmosferą buvo išmesta per 20 mln. tonų šiltnamio dujų – apie 1 proc. daugiau nei 2014 m. Daugiausia – 55 proc. – išmetė energetikos sektorius. Jo pagrindinis teršalų šaltinis buvo transportas (46 proc.). Antroje vietoje – žemės ūkis (23 proc.), trečioje – pramonė (17 proc.), ketvirtoje – atliekų sektorius (5 proc.). Išmetamųjų šiltnamio dujų kiekis didėjo žemės ūkio, transporto, pramonės sektoriuose ir išliko beveik toks pat arba sumažėjo energijos gamybos, kuro deginimo įmonėse ir namų ūkiuose bei atliekų sektoriuje iš sąvartynų ir nuotekų. Palyginti su 2014 m., labiausiai šis kiekis išaugo transporto (daugiau kaip 5 proc.) ir žemės ūkio sektoriuose (3 proc.). Pastarajame dėl ariamos žemės ir sintetinių trąšų naudojimo tarša ypač padidėjo – nuo 47 proc. 2014 m. iki 53 proc. 2015 m.
Pagrindinės Lietuvoje išmetamos šiltnamio dujos – anglies dioksidas – sudarė 65 proc. viso 2015 m. išmesto kiekio. Gerokai mažiau išmesta metano – 17 proc., azoto suboksido – 16 proc., fluorintų dujų – apie 2 proc. Kaip prognozuojama, išmetamo anglies dioksido kiekis transporto sektoriuje ir toliau didės, nes šis sektorius sparčiai plečiasi, be to, automobilių parkas sensta. 90 proc. sudaro kelių transporto išmetimai, iš jų 80 proc. – lengvųjų automobilių.
Žemės ūkio sektoriuje išmetamųjų šiltnamio dujų kiekio dinamika priklauso nuo ariamos žemės plotų ir juose sunaudotų sintetinių azotinių trąšų kiekio ir gyvulių skaičiaus. Žemės ūkyje pagal prognozes iki 2030 m. taršos šaltinių pasiskirstymas nesikeis. Dirvožemiai dėl išmetamo azoto suboksido sudarys 53 proc., o auginamų galvijų žarnyno fermentacijos metanas – 36 proc. išmetimų. Jiems mažinti būtina taikyti papildomas priemones. Tai darnus ūkininkavimas, sėjomaina, saikingas ir reglamentuotas sintetinių trąšų naudojimas bei jų keitimas organinėmis, daugiamečių pievų plotų didinimas, siekiant padidinti dirvožemio derlingumą, mėšlo tvarkymas, subsidijų ir mokestinių lengvatų peržiūrėjimas ir kt.
Išsamios 2017 m. Nacionalinė išmetamųjų šiltnamio dujų apskaitos ir prognozių ataskaitos pateiktos Aplinkos ministerijos tinklalapyje http://www.am.lt/VI/index.php#a/12844.
Aplinkos ministerijos nuotrauka
