Prasidėjus Seimo pavasario sesijai Respublikos Prezidentė tikisi, kad šiam Seimui pagaliau pavyks įgyvendinti deklaruotas reformas. O jų daug. Šias reformas deklaruoja kiekviena naujai išrinkta valdžia, tik vėliau jos taip ir lieka iki galo neįgyvendintos. Ši valdančioji dauguma dėl garsiai įvardintų permainų laimėjo rinkimus, o dabar jau galima matyti kas tapo kūnu – tai yra, kokius įstatymo projektus pateikė Vyriausybė.
Deja, kaip ir minėjo Seimo Pirmininkas, prieš pavasario sesiją suorganizavęs susitikimą su Seimo vadovybe, komitetų vadovais bei frakcijų seniūnais, kad šioje Seimo sesijos darbų programoje labai daug neregistruotų įstatymo projektų – 134 iš 420 pateiktų, o tai reiškia, kad mes, kaip opozicija, negalime pamatyti įstatymo projektų turinio, įvertinti jų ir išdiskutuoti. Ypač, kai liečia tokias jautrias švietimo, darbo santykių, viešojo sektoriaus bei miškų sritis.
Pritariu, kad turi būti peržiūrėtos valstybės valdomų įmonių ir institucijų dubliuojančios funkcijos, bet tai reikia daryti įvertinus jų efektyvumą visuomenei, o šiuo metu iš valdančiosios daugumos tik girdime skaičius, kad Vyriausybėje dirbančių žmonių sumažės nuo 210 iki 170, bet niekas negalvojo, kad tokiu būdu tik padidins bedarbių skaičių ir, žinoma, emigraciją. Todėl norisi, kad siekiant įgyvendinti bet kokią reformą visų pirma būtų žmonėms paaiškinta, jog šių reformų siekis – ne žmonių skaičiaus mažinimas, o kad po atliktos pertvarkos jie gerai dirbdami galėtų gerai užsidirbti.
Miškų reforma paviešinta, kai pati Aplinkos ministerija savo viduje dar neišdiskutavo, kokiais kriterijais remiantis mažins urėdijų skaičių, o regionų miškų urėdai jau pradėjo priešintis dar nepradėtai vykdyti reformai. Dėl švietimo sistemos optimizavimo iki šiol švietimo ministrė nesiima iniciatyvos, laukdama pačių universitetų veiksmų dėl universitetų susijungimo, todėl regionuose esančių universitetų bei jų filialų ateitis iki šiol neaiški. Laukiamos Švietimo įstatymo pataisos, įteisinančios klasės krepšelį, siekiant mažinti atskirtį tarp mokyklų kokybės regionuose ir miestuose. Būdama konstruktyvi opozicija, laukiame iš Vyriausybės konkrečių įstatymo projektų, kuriuose būtų matyti aiškus šių reformų tikslas, jų pagrįstumas bei priemonės joms pasiekti, ir tuomet galėsime išdiskutuoti, apsvarsyti ir priimti sprendimą, siekiant įgyvendinti numatytas reformas.
Trumpai apie naujas iniciatyvas ir kokius konkrečius pasiūlymus pateiksime šiai pavasario sesijai.
Svarbiausia teisėkūros kokybė, o ne įstatymo projektų skaičius, todėl įdomus Vyriausybės pasiūlymas įsteigti biudžetinę įstaigą, kuri vertintų Vyriausybei teikiamų teisės aktų, taip pat ministrų įsakymų projektus, nes dažnai susiduriame, kad Vyriausybės pateiktiems projektams Seimo Teisės departamentas pateikia virš 142 pastabų ir Seimas turi iš pagrindų juos taisyti, nors Vyriausybė turi žymiai didesnius žmogiškuosius išteklius teisėkūros procesui.
Kaip vienas iš iniciatorių, kartu su frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ nariais užregistravimo įstatymo projektą, kuriuo siūloma grąžinti sumažintas pareigūnų ir karių valstybines pensijas, pašalpas ar kompensacijos dalį už ypatingas darbo sąlygas, kurios buvo neišmokėtos, taikant Laikinojo įstatymo nuostatas. Nors šio projekto įgyvendinimui prireiktų nemažų valstybės biudžeto lėšų, manau, kad priėmus minėtą įstatymo projektą Seimas tokiu savo sprendimu pateisintų pagrįstus ir teisėtus žmonių lūkesčius.
Palaikiau R. Žemaitaičio inciatyvą, kad asmenys su individualiu konstituciniu skundu galėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl įstatymo ar jo dalies, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ir laisves, tik pasinaudoję visomis teisinės gynybos priemonėmis.
Artimiausiu metu susitiksiu su atsakingomis insitucijomis, siekdamas išsiaiškinti dėl vykdomo Mažeikių rajono apylinkės teismo ir Akmenės rajono apylinkės teismo reorganizavimo. Siūloma mažinti apylinkių teismų, kaip savarankiškų institucijų, skaičių. Apylinkių teismai bus sujungiami teritoriniu principu prie dalyvaujančio reorganizavime Telšių rajono apylinkės teismo. Numatyta, kad reorganizacija turės įvykti iki 2018 metų. Kyla daug klausimų, ar vydoma reforma nepakenks teismų nepriklausomumui, jei visas administravimo funkcijų koncentravimas bus vykdomas iš keliolikos pagrindinių centrų, ar teisėjų funkcijų neatitolinsime nuo mažesnių miestelių gyventojų.
Su kolega, išrinktu Akmenės–Mažeikių apygardoje, Valiumi Ąžuolu sėkmingai bendradarbiaujame, siekiant išspręsti vandentvarkos, kelių priežiūros problemas kuo platesniam Mažeikių regionui.
Esu darbo grupės narys dėl Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų reglamentavimo. Kyla klausimas, ar pavyks Seimo nariams įtvirtinti savo privilegijas reglamentuojantį įstatymą.
Seimo valdybos sprendimu sudarytai darbo grupei pavesta įstatymo projektą parengti iki balandžio 30 dienos. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad toks teisės aktas, kuris apibrėžia Seimo narių veiklos garantijas, turi būti. Ankstesnių Seimo kadencijų parengtuose įstatymo projektuose numatyta nemažai naujovių, kurios kelia daug ginčų. Pavyzdžiui, įteisinti Seimo narių atostogas, kurios turėtų trukti 45 dienas, tačiau daugelyje Europos Sąjungos šalių parlamentuose atostogos nėra nustatytos. Taip pat už praleistus Parlamento, komitetų ir kitus posėdžius nemokėti algos, bet daugiausia posėdžių praleidžiama dėl renginių savo apygardose. Numatyta, kad pinigus Seimo narys galėtų panaudoti tik tam tikroms reikmėms, kurioms bus nustatytas griežtas limitas – degalams, reprezentacijai, biuro nuomai.
Seimo narys Kęstutis BARTKEVIČIUS