Vilnius pirmasis Lietuvoje dar 2015 m. ėmėsi vaikų globos pertvarkos ir sparčiai siekia užsibrėžto tikslo – iki 2019 m. uždaryti visus sostinės vaikų ir kūdikių globos namus. Jau dabar beveik pusė be tėvų globos likusių vaikų gyvena šeimai artimoje aplinkoje ir džiaugiasi savarankišku gyvenimu bendruomenėje. Šiuo metu Vilniuje išformuoti jau dveji vaikų globos namai iš keturių, skatinamas įvaikinimas, o visai vaikų globos sistemos pertvarkai savivaldybė šįmet skiria beveik 1 mln. daugiau lėšų nei praėjusiais metais – iš viso 1,5 mln. eurų.
Vakar Vilniaus meras Remigijus Šimašius socialinės apsaugos ir darbo ministrui Linui Kukuraičiui aprodė, kaip jaukiame bute įsikūrė viena iš šeimynų ir pristatė sostinėje sėkmingai vykdomą vaikų globos namų reformą. Aplankytoje šeimynoje, kuri prieš du mėnesius persikėlė į jaukų 5 kambarių butą iš Vilniaus Minties vaikų socialinės globos namų, gyvena 6 vaikai, kuriems – nuo 6 iki 14 metų. Šeimynoje nuolat gyvena rūpestingi socialiniai darbuotojai.
„Vos tapęs Vilniaus meru pradėjau rūpintis, kad internatai mieste būtų uždarinėjami, o vaikai augtų šeimose arba jaukiuose butuose, kurie nė kiek neprimena tradicinių vaikų namų. Pirmoji Vilniaus šeimyna į butą persikėlė gyventi jau prieš dvejus metus, tad mes matome aiškius pokyčius – auga vaikų pasitikėjimas savimi, jie tampa draugiškesni, šeimyniški. Per šiuos ir kitus metus sistemingai sieksime, kad visi be globos likę Vilniaus vaikai augtų šeimoje, artimųjų aplinkoje arba jaukioje šeimą primenančioje šeimynoje“, – sakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Šeimynoje gyvenantys vaikai kol kas neatsidžiaugia neįtikėtinai paprastais, tačiau be galo svarbiais kiekvienai augančiai asmenybei dalykais: kad gali patys atsirakinti savo buto duris, spręsti ką pasigaminti valgyti, savarankiškai keliauti iki greta esančios mokyklos. Įprastuose globos namuose viskuo pasirūpindavo aptarnaujantis personalas, todėl vaikams trūko elementarių įgūdžių ir savarankiškumo, sprendimų priėmimo. Vaikai labai džiaugiasi savo kambariais, mėgsta kartu su suaugusiais eiti pirkti maisto produktų, šeimininkauti. „Šeimynoje jaučiuosi lyg namuose, ir brolis kartu gyvena. Čia, kaip ir šeimoje, galime patys nuspręsti, ką valgysime, ką veiksime – esame daug savarankiškesni. Ir su kitais vaikais daug geriau sutarti pradėjome“, – pasikeitusiu gyvenimu džiaugėsi į šeimyną atsikrausčiusi Sandra, kuri tikisi, kad netrukus susidraugaus su namo kaimynais ir pradės mokytis šalia namų esančioje mokykloje.
„Šeimynoje vaikams gyventi yra vienareikšmiškai geriau nei institucinėje aplinkoje. Patalpose labai jauku, vaikai turi savo privačią erdvę. Manau, kad tai labai prisideda prie geresnės vaikų emocinės ir psichologinės būsenos. Vilniaus miesto savivaldybė yra aiškiai tarp lyderių reorganizuojant institucinius vaikų globos namus, tad labai skatiname visus Lietuvos miestus imtis tokių permainų“, – sakė vienoje iš Vilniaus šeimynų apsilankęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
Visi iškart pastebėjo, kad pradėję gyventi šeimynose, vaikai nurimo, tapo emociškai stabilesni, sustiprėjo tarpusavio emocinis ryšys. Vaikai labiau vertina ir aplinką, kurioje gyvena – labai saugo savo asmeninius daiktus, noriai atlieka buities darbus, bičiuliaujasi su kaimynais, dalyvauja bendruomenės renginiuose, turi daugiau asmeninės erdvės.
Vilniuje šiuo metu yra 400 be tėvų globos likusių vaikų, iš kurių 213 gyvena bendruomeniniuose namuose, o ne institucinėse globos įstaigose. Sostinėje jau išformuoti „Minties“ ir „Žolyno“ vaikų globos namai, pastarojo patalpose įrengtas 145 vaikus talpinantis lopšelis-darželis. Jau kitąmet planuojama išformuoti vaikų socialinės globos namus „Gilė“, kuriuose gyvena 42 vaikai, o Antakalnio vaikų socialinės globos namus numatyta perorganizuoti į daugiafunkcinį centrą, kuriame būtų teikiamos palydimosios globos, dienos centro paslaugos.
Sostinės savivaldybė vykdo ir eilę kitų svarbių žingsnių, kuriant palankią aplinką be globos likusiems vaikams – jau netrukus Vilniuje pradės veikti keturios globėjų/įtėvių tarnybos, kurios teiks socialines, psichologine paslaugas vaikų globėjams, įtėviams taip pat ruoš būsimus globėjus ir dar plačiau viešins informaciją apie įvaikinimą. Pastebėta, kad Vilniuje vis daugiau šeimų žengia kilnų žingsnį ir įsivaikina mažylius – 2016 metais Vilniuje įvaikinti ir vilniečių šeimų iš kitų miestų įvaikinti – 56 vaikai, 2015 m. – 44, 2014 – 38.
Tikimasi, kad šįmet įsivaikinančių ir į globą priimančių šeimų bus dar daugiau, kadangi auga asmenų prašymų, norinčių tapti įtėviais, skaičius – pernai jų gauta 86, arba beveik trigubai daugiau nei prieš ketverius metus. Didėja ir parengtų globėjų bei įtėvių skaičius – praėjusiais metais jų parengta 131, t.y. 37 proc. daugiau nei 2015 m.
Gegužės mėnesį Vilniuje duris atvers pirmasis intensyvios terapijos centras emocijų ir elgesio sutrikimų turintiems vaikams. Šiuo metu sostinėje yra parengta 11 profesionalių socialinių globėjų, pasirengusių laikinai priimti vaiką į globą.
Vilniaus miesto savivaldybės informacija
