Kovo 31 – balandžio 2 dienomis Vytauto Didžiojo universitete vyks Europos gestų kalbos vertėjų forumo (angl. European Forum of Sign Language Interpreters (EFSLI)) pavasario mokykla, skirta kurtiesiems vertėjams (angl. Deaf Interpreters (di)). Jos metu daugiau nei trisdešimt vertėjų iš skirtingų Europos šalių analizuos įvairius su gestų kalbos vertimu susijusius metodus. Šalyje itin trūksta kvalifikuotų lietuvių gestų kalbos vertėjų, o ši problema vis labiau didina kurčiųjų bendruomenės socialinę ir ekonominę nelygybę.
„Šie mokymai yra išskirtiniai būtent tuo, kad yra skirti kurtiesiems gestų kalbos vertėjams, o ne girdintiems“, – teigia Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacijos prezidentė, VDU lietuvių gestų kalbos dėstytoja Ramunė Leonavičienė. Pasak jos, suvokimas, kad kurčiajam informaciją turėtų perduoti kurčiasis vis dar yra besiformuojantis. „Šis labai naujas požiūris į gestų kalbos vertimą atskleidžia daug nežinomųjų, kaip turi dirbti kurčias gestų kalbos vertėjas, kaip poroje dirbama kartu su girdinčiu vertėju ir kaip apskritai reikia dirbti komandoje, kad būtų užtikrinamas kokybiškesnis vertimas – šiuo požiūriu, Lietuva eina koja kojon su išsivysčiusiomis Europos valstybėmis“, – kurčiųjų mokymo gestų kalba situaciją aptaria R. Leonavičienė.
Lietuvių gestų kalbos vertėjų situacija šalyje
Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacija (LGKVA) vienija visos šalies gestų kalbos vertėjus. Asociacijos narių yra apie 70, o visoje Lietuvoje dirba 110 gestų kalbos vertėjų. „Tai viena iš rečiausių profesijų – norint užtikrinti pilnavertę kurčiųjų integraciją, tokio skaičiaus nepakanka“, – teigia LGKVA prezidentė. Anot R. Leonavičienės, kokybiško vertimo poreikis vis labiau auga, nes Lietuvos jaunimas tampa labai aktyvus, didėja poreikis profesionalių, aukšto lygio vertėjų, kurie galėtų versti LR Seime, Vyriausybėje, Prezidentūroje, švietimo įstaigose, taip verčiant aukštojo mokslo laipsnį norintiems įgyti kurtiesiems.
„Lietuvių gestų kalbos kvalifikacijos kursų labai trūksta, todėl labai svarbu, kad EFSLI di pavasario mokykla vyksta Lietuvoje. Taip siekiame atkreipti dėmesį, kad mums visiems, LGKVA ir Neįgaliųjų reikalų departamentui, politikams, o svarbiausia, ir patiems kurtiesiems, tai yra svarbu“, – pristato lietuvių gestų kalbos vertėja R. Leonavičienė. Lietuvos kurtiesiems gestų kalbos vertėjams tai unikali galimybė, nes pastarieji neturi finansinių šaltinių dalyvauti tokio pobūdžio mokymuose užsienyje, o Lietuvoje nėra kurčiųjų vertėjų kvalifikacijos kėlimo mokymų ar seminarų.
„Galime pasidžiaugti, kad nuo 2016 metų startavo Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengta gestų vertėjų atestacija – tai labai svarbus žingsnis, nes tai padės užtikrinti profesionalių vertėjų veiklą“, – teigia LGKVA prezidentė.
Gestų kalba – misija neįmanoma?
Pasak VDU dėstytojos, šis universitetas EFSLI di mokymų vietai pasirinktas ne atsitiktinai – čia ne tik draugiška studijų aplinka kurtiesiems, bet lietuvių gestų kalbos mokymasis VDU, kiekvieną semestrą surinkdamas pilnas auditorijas, laužo visus populiariausių kalbų standartus. „Dažnu atveju, studentai šią kalbą mokytis pradeda dėl jos „egzotikos“, o tęsia dėl kurčiųjų kultūros. Deja, baigę tris lygius, jie savęs realizuoti neturi kur, o mokytis papildomai ar kelti kvalifikaciją nėra galimybių dėl tų pačių kvalifikuotų vertėjų trūkumo, kurie dirba daugelyje sričių vienu metu“, – analizuoja dėstytoja ir vertėja.
LGKVA tikisi, kad kurčiųjų gestų vertėjų pavasario mokykla atkreips dėmesį į šią retą profesiją ir į itin gražią lietuvių gestų kalbą, kuri yra dar vienas šalies turtas – nuo 1995 m. gegužės 4 d. LR Vyriausybė (nutarimu Nr. 630 „Dėl kurčiųjų gestų kalbos pripažinimo gimtąja kalba“) oficialiai pripažino Lietuvos Respublikos kurčiųjų gimtąja kalba gestų kalbą ir suteikė jiems galimybę gimtąja kalba pasirinkti ir tėvų kalbą. Gestų kalba yra kurčiųjų gimtoji kalba (LR neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 4 str.).
„Nuoširdžiai viliuosi, kad valdžios ir švietimo įstaigų atstovai susirūpins ir imsis priemonių dėl lietuvių gestų kalbos studijų, vertėjų ruošimo, jų kvalifikacijos kėlimo projektų, kurių iniciatyvos yra būtinos, jei nenorime vieną dieną Lietuvos kurčiųjų palikti be jų kalbos, nes vertėjai sensta, surdopedagogų, dirbančių su kurčiaisiais, ruošimas yra stagnacijos lygyje“, – situaciją apibendrina R. Leonavičienė.
Taip pat svarbu pabrėžti, kad kurčiųjų mokymas(sis) sava kalba dėl surdopedagogų ir vertėjų trūkumo didina atskirtį siekiant išsilavinimo. „Būnant kurčiajam mokytis itin sunku, pagalvokime apie įprastą girdinčiųjų situaciją paskaitos metu: dėstytojas pristato informaciją, studentas jos klausosi, konspektuojasi reikalingus faktus. Štai kurčiųjų situacija daug sudėtingesnė: dėstytojas pristato informaciją, gestų kalbos vertėjas, kuris dažniausiai būna girdintis, perteikia informaciją gestų kalba, dėl vertimo skirtam laiko – vis atsiliekama nuo paskaitos eigos, o dar ir konspektuotojo reikia, nes žiūrėti į gestus ir rašyti vienu metu nėra įmanoma, rezultate – dėstytojas moko vertėją, bet ne studentą“, – įprastą situaciją paskaitų ir pamokų metu iliustruoja VDU Socialinio darbo programos absolventas, Lietuvos kurčiųjų draugijos Kauno teritorinės valdybos Kauno rajono kurčiųjų pirminės organizacijos pirmininkas Kęstutis Vaišnora.
Kovo 31 d., penktadienį, Europos gestų kalbos vertėjų forumo pavasario mokykloje, Kaune, kuri skirta kurtiesiems vertėjams, dalyvaus: Lietuvos Respublikos Seimo narė Raminta Popovienė, Neįgaliųjų reikalų departamento prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė dr. Asta Kandratavičienė, VDU Užsienio kalbų instituto direktorė doc. dr. Vilma Bijeikienė, Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto dekanė Vaiva Juškienė, Lietuvos kurčiųjų asociacijos prezidentas Vytas Pivoras, Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacijos prezidentė Ramunė Leonavičienė, Lietuvos kurčiųjų jaunimo asociacijos prezidentė Erika Jočytė, Kauno kurčiųjų reabilitacijos centro vadovė Jūratė Pugačiauskienė, Europos gestų kalbos vertėjų forumo atstovas atstovas Gelu-Dumitri Bogdan (Rumunija). Kiti mokymų dalyviai: efsliDI pirmininkė (Graikijos) ir 2 efsliDI komiteto nariai, 2 lektorės (Danija ir Olandija), 28 seminaro dalyviai (Didžioji Britanija, Italija, Graikija, Belgija, Norvegija, Kroatija, Slovėnija, Danija ir Lietuva).
Simona Sutkutė
Vytauto Didžiojo universitetas
