Nuo įvairių mokymų, moterų verslumo ir lyderystės skatinimo iki kultūros renginių ir sveikatos stiprinimo. Pernai įgyvendinant Valstybinės moterų ir vyrų lygių galimybių 2015–2021 metų programos veiksmų planą 2015–2017 metams iš viso įgyvendintos 55 priemonės, vykdytos ministerijų, kitų valstybinių institucijų bei nevyriausybinių organizacijų.
„Moterų ir vyrų lygios galimybės – tai horizontalus prioritetas. Vadinasi, kai kalbame apie lygių galimybių užtikrinimą moterims ir vyrams, turime siekti pokyčio visose srityse“, – tarpinstitucinės Moterų ir vyrų lygių galimybių komisijos posėdyje, kuriame pristatyta ir patvirtinta programos įgyvendinimo 2016 m. tarpinstitucinė ataskaita, sakė komisijos pirmininkė, socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė.
Įgyvendintomis priemonėmis prisidėta skatinant vienodas galimybes užimtumo ir darbo srityje, siekiant subalansuoto dalyvavimo priimant sprendimus ir einant aukščiausias pareigas, didinant moterų ir vyrų lygybės institucinių mechanizmų efektyvumą bei Lietuvos indėlį tarptautinių organizacijų veikloje.
Didelė dalis įgyvendintų plano priemonių – tai įvairios švietėjiškos, informacinės ar mokomojo pobūdžio veiklos. 2016 m. organizuoti įvairūs mokymai valstybės tarnautojams, diplomatams, teismų sistemos atstovams, policijos pareigūnams, ugniagesiams gelbėtojams, kariams, socialiniams partneriams siekiant padidinti jų gebėjimus lyčių lygybės srityje.
Siekiant skatinti moterų ir vyrų lygybę organizuoti renginiai, skirti moterų lyderystei, moterų verslumui skatinti, moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkio, skurdo klausimams spręsti. Buvo remiami nevyriausybinių organizacijų projektai, vyko informacinės kampanijos, lygiausios darbovietės, lygiausios savivaldybės atrankos konkursai, remiama moterų politikių klubų veikla, užtikrinamas moterų organizacijų elektroninio tinklo ir informacinio portalo www.lygus.lt funkcionavimas bei remtos kitos veiklos.
Moterų ir vyrų lygių galimybių komisijos posėdyje taip pat pristatyta finansuota moterų nevyriausybinių organizacijų veikla. Pasak per 30 organizacijų vienijančios Lietuvos moterų lobistinės organizacijos valdybos pirmininkės Audronės Kisielienės, būtina sukurti moterų ir vyrų lygių galimybių srityje dirbančių nevyriausybinių organizacijų finansavimo mechanizmą, užtikrinsiantį nenutrūkstamą jų veiklą. Kaip sakė viceministrė E. Radišauskienė, šiuo metu yra rengiamos Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo pataisos, kurios galėtų prisidėti ir prie efektyvaus finansavimo mechanizmo sukūrimo.
Nors Lietuvoje aukštuoju išsilavinimu moterų yra daugiau nei vyrų, moterų atlyginimai vis dar išlieka mažesni už vyrų. Darbo apmokėjimo statistikos duomenimis, užpernai moterų darbo užmokestis sudarė 84,5 proc. vyrų darbo užmokesčio. Didžiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis buvo finansų ir draudimo sektoriuje, kur moterys uždirbo tik 38,5 proc. vyrų darbo užmokesčio.
2016 m. rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimą išrinkta mažiau moterų nei 2012 m. rinkimuose (atitinkamai 23,4 ir 21,3 proc.). 2015 m. rinkimuose į savivaldybių tarybas išrinkta 25 proc. moterų, o moterys merės sudaro vos 5 proc. visų merų. 2016 m. pradžioje moterys sudarė 26 proc. visų diplomatinių atstovybių vadovų.
Socialinės apsaugos ir dabro ministerijos informacija