Šiaulių teritorinės ligonių kasos (Šiaulių TKL)duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, suteikta daugiau klasterinių insulto ir miokardo infarkto gydymo paslaugų, kurioms finansuoti papildomai skirta beveik trečdalis milijono eurų. Visgi svarbiausias laimėjimas – sėkmingai išgelbėta žmonių gyvybė ir sveikata.
Šiaulių TLK direktorius Remigijus Mažeika sako, kad sumažinti mirtingumą nuo šių pavojingų ligų padėjo ne tik šiuolaikinis intervencinis gydymas, bet ir efektyvus darbo organizavimas, bendradarbiavimas su šeimos gydytojais ir greitosios medicinos pagalbos atstovais. Išgelbėti ligoniai tvirtina gavę neįkainojamą dovaną – išsaugotą gyvybę ir sveikatą.
Pagalba suteikta greitai
65 metų Žeimelio, Pakruojo raj., gyventojas Pranas Virbalas pasakojo blogai pasijutęs apie 21 valandą: labai skaudėjo krūtinės srityje.
„Šiauliai mums toli – už 80 kilometrų. Iš Pakruojo atvažiavusi greitoji skubėjo vežti į Respublikinę Šiaulių ligoninę", – prisiminė žeimelietis. Pacientą apžiūrėję gydytojai veikė staigiai – iš reanimacinės palatos jis tučtuojau buvo perkeltas į operacinę, kur žmogui atliktas širdies vainikinių kraujagyslių stentavimas.
PASIEKIAMUMAS: Širdies smūgį patyręs Pranas Virbalas į Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centrą buvo skubiai atvežtas iš Latvijos pasienyje esančio Žeimelio.
„Po valandos pajutau lengvumą, skausmas nuslūgo, o gydytoja sakė, kad gimiau po laiminga žvaigžde. Mane buvo ištikęs sunkus infarktas ir, jeigu laiku nebūčiau sulaukęs pagalbos, baigtis galėjo labai liūdnai", – žodžius rinko dabar jau sveikstantis P. Virbalas. Jis džiaugėsi patekęs į profesionalių medikų rankas, sugebėjusių greitai ir tiksliai nustatyti diagnozę ir padėjusių išvengti skaudžių infarkto pasekmių.
Medikai laukė pasiruošę
Šiaulių rajone, Voveriškėse, gyvenantis 68 metų Algirdas Ūsas veriantį skausmą krūtinėje pajuto taip pat vakare, apie 20 valandą. Infarktas A. Ūsui buvo lyg perkūnas iš giedro dangaus – anksčiau vyras nejautė jokių artėjančios ligos požymių. Nors buvo šeštadienis, greitoji per 10 minučių vyrą nuvežė į be pertraukų dirbantį Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centrą.
Greitosios medikai dar būdami kelyje susisiekė su ligoninės specialistais ir informavo, kokios būklės pacientą atveža.
INFORMATYVUMAS: Šiaulių rajono gyventojas Algirdas Ūsas pasakojo, kad Širdies ir kraujagyslių centro medikai iš anksto žinojo apie miokardo infarkto ištikto paciento atvykimą, nes buvo informuoti greitosios personalo.
„Kai atvykome, mūsų jau laukė. Jaučiau, kad mane buvo perkėlę į vieną, po to į kitą vietą, ir maždaug už dviejų valandų gydytojas pasveikino su dar vienu gimtadieniu", – šypsojosi A. Ūsas.
Jam atmintyje išliko labai greitas, profesionalus gydytojų darbas ir malonus bendravimas. Iš medikų sužinojo, kad jo širdies kraujagyslę buvo užkišęs trombas, kuris ir sukėlė infarktą. Žmogui paaiškinta, kaip ateityje saugoti sveikatą, kaip maitintis, kad liga negrįžtų.
Nustebino gydytojų operatyvumas
Pakruojo rajono gyventojas Jonas Vitkus pirmuosius maudžiančius skausmus krūtinėje pajuto prieš tris savaites, bet nieko blogo neįtarė.
„Maniau, praeis", – prisiminė 56 metų vyras. Stiprus skausmas jį surietė šeštadienį, po pietų. Susirūpinusi žmona pakvietė šeimos gydytoją, kuri išrašė siuntimą į ligoninę. Sutuoktiniai patys atvyko į Respublikinę Šiaulių ligoninę.
OPERATYVUMAS: Pakruojo rajono gyventojas Jonas Vitkus džiaugėsi į operacinę patekęs labai operatyviai – per valandą.
„Skubiai buvo atlikti tyrimai ir tuoj pat patekau į operacinę – viskas įvyko per valandą", – apie operatyvų gydytojų darbą pasakojo J. Vitkus. Miokardo infarktą patyręs anksčiau sveikata nesiskundė. J. Vitkus ligoninėje gydėsi pirmą kartą: „maloniai nustebino aukštas gydymo lygis, efektyvios sveikatos priežiūros paslaugos".
Pirmosios dvi valandos – auksinės
Minėtiems pacientams laiku ir greitai profesionali pagalba buvo suteikta antrus metus Šiauliuose veikiančiame Širdies ir kraujagyslių centre. Net savaitgaliais ar po darbo valandų ligos užklupti žmonės centre sulaukia kvalifikuotos pagalbos, nes jis dirba be jokios pertraukos septynias dienas per savaitę ir 24 valandas per parą. Tokiais atvejais, ypač svarbus veiksnys – laikas, per kurį žmogui suteikiama pagalba.
„Pirmąsias dvi valandas po infarkto vadiname auksinėmis. Jeigu per pirmąsias šešias valandas spėjama atverti užsikimšusią kraujagyslę, infarktas gali praeiti ir be pasekmių, pacientų nebereikia vežti į Vilnių, Kauną ir Klaipėdą – viską galime padaryti pas mus", – pabrėžė centro vadovė, doc. Jurgita Plisienė.
Anot jos, pradėjus veikti klasteriui ligoninėje beveik dvigubai išaugo sergančiųjų miokardo infarktu skaičius. Nepaisant to, sumažėjo šių pacientų mirtingumas: anksčiau siekęs daugiau nei 20 procentų krito iki 13 procentų ir turi tendenciją dar labiau mažėti.
„Sieksime, kad mirtingumas nuo miokardo infarkto būtų ne didesnis nei 10 procentų", – sakė J. Plisienė.
Netrukus duris atversiantis kardiologijos dienos stacionaras, kuriame bus atliekamos intervencinės diagnostikos ir nesudėtingos gydomosios procedūros, taip pat prisidės gerinant paslaugų prieinamumą.
Prioritetinis finansavimas
Per pirmąjį šių metų pusmetį Šiaulių TLK papildomai skyrė daugiau nei 315 tūkstančių eurų Respublikinėje Šiaulių ligoninėje atliekamoms klasterinėms insulto ir miokardo infarkto gydymo paslaugoms finansuoti. Antrąjį pusmetį papildomai planuojama skirti daugiau nei 371 tūkstantį eurų.
Šių paslaugų plėtra įspūdinga – per 2014 metų pirmąjį pusmetį suteikta 201, o per tą patį 2015 metų laikotarpį – jau 307 paslaugos.
Šiaulių TLK direktoriaus Remigijaus Mažeikos nuomone, papildomos lėšos paskatino medikus siekti dar geresnių gydymo rezultatų. Naudos davė ir nuolatinis pacientų apie naujas gydymo galimybes informavimas, ir darbas su šeimos gydytojais bei greitosios medicinos pagalbos (GMP) atstovais.
Irena BUDRIENĖ
Šiaulių teritorinės ligonių kasos specialistė
Autorės nuotraukos
