Paroda „Alfonsas Dargis: vaizduotės užrašai“, kurią sudaro 47 darbai, surengta iš Lietuvos dailės muziejaus, Mažeikių muziejaus bei Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus dailės fondo rinkinių ir naujai pristato žymaus lietuvių išeivijos tapytojo, grafiko ir scenografo Alfonso Dargio kūrybą. Dar gegužės mėnesį pradėtas meno projektas pagaliau atkeliavo į dailininko gimtinę.
Apie autorių
A. Dargis gimė 1909 m. gegužės 12 d. Reivyčiuose, Mažeikių valsčiuje.1936 m. baigė Kauno meno mokyklos Dekoratyviojo meno skyrių. „Tada net į galvą neatėjo, kad po šešių dešimtmečių Lietuvos dailės muziejus atidarys mano darbų parodą Vilniuje. Svarbiausi mano mokytojai buvo Stasys Ušinskas, Juozas Mikėnas ir Adomas Galdikas. Ypatingą dėkingumą tebejaučiu Stasiui Ušinskui, nes iš jo esu daugiausiai gavęs vertingų žinių“, – savo atsiminimuose rašė dailininkas.
Gavęs Lietuvos valstybės stipendiją tęsė studijas Vienos dailės akademijoje. Nuo 1941 m. gyveno Vokietijoje ir dirbo scenografu įvairiuose teatruose. Likimas jį buvo atvedęs ir į Juozo Miltinio teatrą. 1951 m. persikėlė į Ročesterį (JAV), 1973 m. čia įsteigė mokyklą Forma Art Studio, kurioje dėstė. Nuo 1985 m. A. Dargis su žmona Louise apsigyveno Frydrichshafene, Badeno-Viurtembergo žemėje. Dailininkas mirė 1996 m. sausio 13 d., palaidotas Frydrichshafene.
Lemtingi sutapimai
Lapkričio 24 d. atidarydamas parodą muziejaus direktorius Vaidotas Balzeris nuoširdžiai pasidžiaugė, kad jis taip pat yra gimęs Reivyčiuose, todėl jam ypatingai malonu pristatyti šį neeilinį kultūrinį projektą. Vėliau kalbėjęs muziejininkas Vytautas Ramanauskas paantrino, kad jis taip pat kilęs iš Reivyčių. Tai buvo pirmas gražus ir susirinkusiems gan netikėtas parodos atidarymo sutapimas – trys skirtingų epochų kraštiečiai, kuriuos likimas sujungė nematomomis gijomis, tą vakarą buvo kartu su parodos atidarymo svečiais.
Neilgas ir neužsitesęs, bet labai informatyvus V. Ramanausko pasakojimas apie ekspoziciją bei kriterijus, nulėmusius konkrečių darbų parinkimą būtent Mažeikių parodai, atskleidė ir kitas įdomias detales bei faktus.
1991 m. pabaigoje V. Ramanauskas šv. Kalėdų proga, o tai irgi buvo labai lemtingas sutapimas, pasveikino jau 80 m. perkopusį dailininką. Po to sekė A. Dargio atsakymas... Bet tai tik sausį, jau istorija tapę faktai, už jų slepiasi didžiulės emocijos. Laiško gavėjui visada trūko Tėvynės: „Svetimoj šalelėj nemalonu, ne. / Tėviškėlę savo vis regiu sapne.“ Sulaukęs 75 metų A. Dargis ryžosi išvažiuoti iš Amerikos į Vokietiją, bet ir čia surado nebe tokią Europą ir kultūrą, kokią buvo kažkada palikęs.
Nelauktas ir netikėtas kalėdinis sveikinimas ir vėlesni laiškai A. Dargį žmogiškai sujaudino ir paveikė, o Mažeikių muziejui ir V. Ramanauskui atsirado unikali galimybė nors ir pavėluotai „atrasti“ didįjį dailininką. Štai kiek daug gali padaryti paprastas nuoširdumas. 1994 m. Mažeikių muziejuje įvyko pirmoji dailininko A. Dargio 85 metų jubiliejui skirta paroda, o po truputį dailininką labiau prisiminė ir Lietuva. Šiandien muziejaus kolekcijoje yra per 200 A. Dargio dovanotų kūrinių ir tai, ko gero, didžiausia kolekcija Lietuvoje.
Vaizduotės užrašai
Žinant, kad dailininkas sukūrė be galo daug kūrinių, o apie 1500 jų parduota, tai kompaktiška dailės paroda Mažeikių muziejuje labai taikliai atsispindi jos pavadinime.
Eksponuojami darbai apima 1936–1995 m. kūrybinį periodą. Nėra reikalo išsiplėsti ir postringauti, kalbant apie darbų stilistiką, techniką ir pavadinimus. Tai reikia pamatyti gyvai, bet, tikiuosi, dauguma parodos lankytojų visgi atkreips dėmesį į vaikišką piešinį primenantį darbą „I AM HAPPY“ („Aš esu laimingas“). Šis grafikos lakštas tiesiog trykšta paprastumu ir gera nuotaika.
Įžanginėje renginio dalyje V. Ramanauskas paminėjo, kad ruošiantis atidaryti pirmąją parodą Mažeikiuose dailininkas A. Dargis apgailestavo, jog negalės pats dalyvauti, ir pasiteiravo, kelintą valandą Vokietijos laiku vyks parodos atidarymas: „Aš su draugais tuo metu būtinai taurę vyno išgersiu.“
Šiandieninė A. Dargio paroda nėra surengta specialiai kokiam nors jubiliejui, tačiau V. Ramanauskas, lyg teisindamasis, lyg apgailestaudamas, visgi surado tam tinkamą pretekstą. 2016 m. sausio 13 d. minėsime 20 metų datą, kai A. Dargis iškeliavo anapilin (tegul tai bus dar vienas mūsų pasakojimo sutapimas). Po ilgų dvejonių ir noro būti palaidotam gimtinėje jis amžino poilsio atgulė Frydrichshafene, Vokietijoje.
„Jeigu yra anapusinis pasaulis ir dailininko Alfonso Dargio siela žiūri į mus iš aukštybių, tai visi galime įsivaizduoti, kad jis šiandien yra kartu su mumis šioje parodoje, jog siunčia dėkingumo ženklą, kad yra nepamirštas“, – tokiais žodžiais parodos pristatymą baigė V. Ramanauskas.
Mažeikių muziejuje paroda veiks iki sausio 16 d.
Vytas ALEKNAVIČIUS
Nuotr. autoriaus
