Cirkas




Seimas patvirtino valstybės tarnybos reformą: keisis darbo užmokesčio tvarka

reformaSeimas ketvirtadienį priėmė valstybės tarnybos reformą, kuri keičia viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų skaičiavimo tvarką, vadovams leidžia lanksčiau tvarkytis su žmogiškaisiais ištekliais. 

Už naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymą balsavo 78 Seimo nariai, prieš buvo du ir susilaikė 45 parlamentarai. Pagrindinis įstatymas įsigalioja nuo 2024 metų sausio 1 dienos, išskyrus kai kurias atskiras dalis.

Premjerė: ligšiolinė tvarka verčia ieškoti neskaidrių schemų

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pertvarka leis viešajam sektoriui pritraukti specialistus, kurių dabar negalima pasamdyti dėl atlyginimų skirtumų viešajame ir privačiame sektoriuje, arba tenka naudoti neskaidrias schemas atlyginimą keliant per padidintą krūvį ar vadovaujamas pareigas.

„Mes konkuruojam su privačiu sektoriumi ir privatus sektorius dairosi į žmones, kurie dirba viešajame administravime, kurie yra kompetentingi, kurie turi patirtį, ir gana nesunkiai tuos žmones perperka. Ką leistų valstybės tarnyba pasiekti – leistų turėti tokią darbo užmokesčio politiką institucijoje, kuri būtų artima rinkos sąlygoms“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė I. Šimonytė.

Premjerė pripažino, kad šiuo metu norint pritraukti kompetentingus žmones į viešąjį sektorių tenka taikyti neskaidrias schemas.

„Aš manau, kad tos schemos yra iš bėdos, nes kažkaip turime žmonėms už darbą atlyginti, bet jos yra neskaidrios. Žymiai geriau, kai žmogui mokamas normalus atlyginimas už darbą, kokį jis galėtų gauti rinkoje su panašia kompetencija vietoje to, kad darytų jį viršininku, kai jis nenori būti viršininku ar kažkokius virškrūvinius darbus sugalvoti, kad tas atlyginimas būtų didesnis“, – kalbėjo premjerė.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigė, jog be pokyčių valstybės tarnyboje nebeliks kam dirbti, nes „toliau egzistuos neteisinga ir nemotyvuojanti atlygio sistema, toliau daugės perdegusių ir nepatenkintų valstybės tarnautojų“.

„Šiandien jūsų rankose valstybės tarnybos ateitis. Akivaizdu, kad nieko nedarant nebus kam efektyviai spręsti švietimo, sveikatos, saugumo ir kitų mūsų valstybei svarbių klausimų. Toliau didės atskirtis tarp viešojo ir privataus sektoriaus, (...) valstybės tarnyba toliau liks nepatraukli, negebanti pritraukti jaunų bei kompetentingų darbuotojų. Tokia situacija, ypač šiandieniniame geopolitiniame kontekste yra labai pavojinga“, – kalbėjo A. Bilotaitė.

Opozicija įžvelgia ir nepotizmo riziką

Skeptiškai apie reformą atsiliepę opozicijos atstovai teigė, jog neteisinga orientuotis į valstybės įstaigų vadovus, nes tokia tvarka gali dar labiau paskatinti nepotizmą.

„Investicija į vadovus nėra tas tikras kelias dėl valstybės tarnybos kokybės. Nueik, atsiprašyk, pasakysi, kad būsiu lojalus ir galėsiu dirbti toliau. Su tokiais reikalavimais jau dabar gyvena valstybės tarnautojai. O su šiuo įstatymo projektu tai tik dar labiau bus įtvirtinta“, – kalbėjo opozicinės Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas.

Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Domas Griškevičius teigė, jog neverta tikėtis, kad „vadovai stebuklingai spręs visas problemas“, o „valstietis“ Valius Ąžuolas tvirtino, jog valstybinių įstaigų vadovai „paverčiami kaip UAB'o savininkai“.

„Vadovams gyvenimas gerinamas. Mes kalbame apie skaidrumą, apie nepotizmą ir kitus dalykus, kad to neturėtų būti, bet vadovai dabar paverčiami kaip UABʼo savininkai. Jie algos dydį galės nustatyti pagal priklausomumą partijai, draugystės ryšius. Nepotizmui plisti bus labai geros galimybės“, – sakė V. Ąžuolas.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vadovas liberalas Ričardas Juška teigė, jog nematyti ir nespręsti viešojo sektoriaus problemų „yra tiesiog nusikaltimas“ ir jį pertvarkyti reikia iš esmės.

„Viešajame sektoriuje Lietuvoje dirba 364 tūkst. darbuotojų ir negalima nepamatyti skaičių, kad Europos Sąjungos, EBPO šalyse viešajame sektoriuje vidutiniškai dirba 19 procentų, Lietuvoje – 29. Akivaizdu, kad šie skaičiai ne Lietuvos viešojo sektoriaus naudai, ne visam aparatui, kuris gauna mažus atlyginimus. didinti iš tų milijonų 280 tūkst. dirbančiųjų turbūt visi suprantame, kad nėra galimybės“, – sakė R. Juška.

Reformą inicijavusi Vidaus reikalų ministerija skaičiuoja, kad viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimams kelti šiemet papildomai reikės 15,8 mln. eurų, 2024 metais reikės dar 1,14 mln. eurų, o 2025 metais – dar 3,05 mln. eurų. 

Pataisymai Seime: paliktas priedas už stažą

Valstybės tarnybos pertvarką Vyriausybė įvardijo vienu svarbiausių šios kadencijos darbų. Palyginti su Vyriausybės teikti pradiniu variantu, pertvarka Seime buvo pakoreguota, pvz., liko priedas už stažą valstybės tarnyboje, kurio iš viso siūlyta atsisakyti.

Svarstant projektą Seimo komitetuose buvo pasiektas susitarimas, kad šis priedas liks, bet negalės viršyti 20 proc. pareiginės algos ir bus skaičiuojamas po 1 proc. už kiekvienus metus.

Po diskusijų komitetuose valstybės tarnautojams palikta ir kita socialinė garantija – atostogos bus skaičiuojamos pagal ligšiolinę tvarką, tai yra skiriamos ne mažiau kaip 22 darbo dienos.

Vidaus reikalų ministerija buvo siūliusi, kad valstybės tarnautojams atostogos būtų suteikiamos įprasta Darbo kodekse numatyta tvarka – per metus ne mažiau kaip 20 darbo dienų.

Taip pat sutarta dėl naujo bazinio dydžio valstybės tarnautojų atlyginimams skaičiuoti, jį siejant su praėjusių metų šalies vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu. Dabar šis dydis siekia 1785,4 euro.

Numatyta, kad vėlesniais metais, ne rečiau kaip kas dvejus metus, bus perskaičiuojamas ne bazinis dydis, o įstaigos darbo užmokesčio fondas. Perskaičiuojant bus atsižvelgiama į darbo užmokesčio tendencijas rinkoje, valstybės ekonominę situaciją ir darbo našumo pokyčius. 

Dėl konkretaus įstaigos užmokesčio fondo didėjimo procento turėtų būti susitariama nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje. Sutartas dydis būtų fiksuojamas biudžeto įstatyme.

Pareigybėms, kurios turės fiksuotą pareiginės algos koeficientą (politikams, valstybės pareigūnams, teisėjams, prokurorams) tokiu pačiu sutartu procentu ir tokiu pačiu reguliarumu būtų indeksuojama pareiginė alga.

Algos pradės augti nuo liepos

Numatoma, kad priėmus valstybės tarnybos reformos paketą nuo šių metų liepos 1 dienos didės teisėjų ir merų atlyginimai, su nauju baziniu dydžiu bus susieti ir perskaičiuoti Specialiųjų tyrimų tarnybos ir žvalgybos pareigūnų koeficientai.

Visi kiti pakeitimai įsigalios nuo kitų metų sausio 1 dienos, o Seimo narių, premjero ir ministrų atlyginimai padidės nuo naujos kadencijos.

Pagal naujus skaičiavimus, prezidento pareiginė alga iki mokesčių nuo maždaug 10 tūkst. eurų po kitų rinkimų kiltų iki maždaug 10,3 tūkst. eurų.

Seimo pirmininko atlyginimas nuo dabartinių 4,6 tūkst. eurų iki mokesčių didėtų iki 8,7 tūkst. eurų, eilinio Seimo nario – nuo 3,5 tūkst. eurų iki 6,2 tūkst. eurų, premjero – nuo 4,6 tūkst. eurų iki 8,7 tūkst. eurų, ministro – nuo 4,3 tūkst. iki 7,7 tūkst. eurų.

Taip pat pertvarka sustiprinti vadovų įgaliojimai, centralizuotos jų atrankos, Valstybės tarnybos departamentas reorganizuojamas į į Viešojo valdymo agentūrą.

Valstybės tarnybos reforma pernai lapkritį parlamentui buvo pateikta tik iš trečio karto, nes projektai vis grąžinti taisyti dėl prieštaravimų Konstitucijai.

Vidaus reikalų ministerija valstybės tarnybos pertvarką argumentuoja siekiu stiprinti vadovų korpusą, sudaryti jiems galimybes lanksčiau tvarkytis su žmogiškaisiais ištekliais. 

BNS nuotrauka

Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode