Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos valstybės, turi apsispręsti, ar ratifikuos Monrealio protokolo dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų pataisą, įpareigojančią palaipsniui mažinti hidrofluorangliavandenilių (HFC) naudojimą. Šios fluorintos šiltnamio efektą sukeliančios dujos dažniausiai naudojamos šaldymo ir oro kondicionavimo įrangoje.
Dėl minėtosios pataisos net po septynerius metus trukusių derybų susitarė arti 200 valstybių per Monrealio protokolo šalių 28-ąjį susitikimą, vykusį prieš mėnesį Ruandos sostinėje Kigalyje. Šis susitarimas įsigalios 2019 m. sausio 1 d., jį ratifikavus ne mažiau kaip dvidešimčiai šalių.
Kigalio susitarimas, pasak Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento Cheminių medžiagų skyriaus vedėjos Marijos Teriošinos, yra didžiulis laimėjimas kovoje su klimato kaita.
HFC pradėti naudoti praeito amžiaus pabaigoje, siekiant jais pakeisti ozono sluoksnį ardančias medžiagas. Šių dujų naudojimas sparčiai auga – jų emisijos kasmet padidėja iki 10 proc. Tačiau HFC sukeliamas šiltnamio efektas turi neigiamą poveikį klimato kaitai. Pasaulio valstybėms laipsniškai atsisakant HFC naudojimo, visuotinis atšilimas iki šio šimtmečio pabaigos gali sumažėti puse laipsnio.
Palaipsniui mažinti HFC naudojimą išsivysčiusios valstybės, tarp jų ir Lietuva, turėtų pradėti jau nuo 2019-ųjų. Iki 2036 m. jų naudojimas turėtų sumažėti 85 procentais. Daugelyje besivystančių šalių jis turėtų nebeaugti nuo 2024 m., kai kuriose nuo 2028 m.
Aplinkos ministerijos informacija