Europinės geležinkelio vėžės projektui „Rail Baltica“ Lietuvoje skirta dar 180 mln. eurų Europos Sąjungos paramos. Ji siekia 85 proc. bendros projektų vertės, kuri yra 211,5 mln. eurų.
Bendra Baltijos valstybių įmonė „RB Rail“ su Europos Komisijos (EK) Inovacijų ir tinklų vykdomąja agentūra (INEA) pasirašė dotacijų sutartį dėl 191 mln. eurų paramos (bendra projektų vertė - 225 mln. eurų), iš kurios 180 mln. eurų teks Lietuvai, pranešė „RB Rail“.
Pasak pranešimo, lėšos bus skirtos 55 kilometrų ilgio ruožo nuo Kauno link Latvijos sienos statybai, signalizacijai ruože nuo Lenkijos iki Kauno įrengti, studijai dėl galimybės ištiesinti pastarąjį ruožą, taip padidinant vėžės greitį. Įrengus signalizaciją, keleiviniai traukiniai galės važiuoti 120 kilometrų per valandą greičiu, o ištiesinus kelią - iki 240 km - toks turėtų būti viso „Rail Baltica“ geležinkelio greitis. Dabar greitis ruože nuo Kauno iki Lenkijos sienos siekia 80 km per valandą.
Pasak „RB Rail“ stebėtojų tarybos pirmininko Dainiaus Budrio, skirtų pinigų - 111,5 mln. eurų - užteks tik maždaug 55 km ilgio kelio nuo Kauno iki Latvijos sienos sankasai.
„Atstumas yra pasirinktas pagal apskaičiuotą paramos sumą - esame apriboti pinigais. Lėšų poreikis yra milžiniškas, vien darbams Lietuvoje - apie 2 mlrd. eurų, o esame gavę keletą šimtų milijonų eurų. Pavyzdžiui, numatytas tiltas Jonavos rajone per Nerį, kurio ilgis siektų 1,7 kilometro, ir vien jam lėšų poreikis - virš 50 mln. eurų“, - BNS sakė D.Budrys.
Jis aiškino, kad tiltas jungtų ne tik upės krantus, bet ir jos slėnį: „Toje vietoje skiriasi aukštingumai, todėl reikėtų tokio sprendimo“.
Tai būtų ilgiausias tiltas Lietuvoje. Dabar ilgiausias - 599 metrų - geležinkelio tiltas per Dubysą yra Lyduvėnuose, Raseinių rajone.
Bendras „Rail Baltica“ ilgis nuo Kauno iki Latvijos sienos būtų apie 200 kilometrų.
Pasak D.Budrio, studija dėl geležinkelio ruožo Kaunas-Lenkijos siena ištiesinimo turėtų atsakyti į klausimą, ar įmanoma dabartinės vėžės greitį padidinti iki 240 kilometrų per valandą. Anot jo, tam būtina ištiesinti keletą geležinkelio kilpų, taip pat nutiesti viadukus arba pastatyti tunelius, kad traukinių ir automobilių eismas nesusikirstų.
„Lietuvos geležinkeliai“ atliko preliminarią studiją, kuri teigė, kad įmanoma padidinti dabartinės vėžės greitį“, - sakė D.Budrys.
Penktadienį pasirašyta sutartis su INEA numato, kad parama skiriama pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę CEF (angl. Connecting Europe Facility), kurios lėšas „Rail Baltica“ projektui nuspręsta skirti šių metų vasarą.
Bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ rizikavo negauti šios paramos, laiku nepasirašiusi sutarties dėl „Rail Baltica“ projekto viešųjų pirkimų tvarkos. Dokumentą „Lietuvos geležinkelių“ vadovas pasirašė tik po to, kai buvo pagrasinta, kad Europos Komisija gali sustabdyti projekto finansavimą.
Estijai iš šio paramos paketo skirta 11 mln. eurų ES paramos ((bendra vertė - 13 mln. eurų) - tramvajaus linijai tarp Talino Ulemistės logistikos terminalo ir oro uosto, studijai dėl geležinkelio arba tramvajaus linijos iki Talino jūrų uosto bei tyrimams dėl energijos tiekimo sistemos tobulinimo. Latvijai ES skyrė 490 tūkst. eurų paramos (600 tūkst. eurų) - už jas bus tiriama „Rail Baltica“ vėžės ir Rygos oro uosto sąveika.
Projektui, kurio vertė sieks apie 5 mlrd. eurų, ES 2014-2020 metais gali skirti iki 85 proc. lėšų. Lietuvai pernai ir šiemet iš ES „Rail Baltica“ projektui skirta iš viso apie 311 mln. eurų - 106 mln. eurų skirti pernai tiesiogiai „Lietuvos geležinkeliams“, dar 25,3 mln. eurų - per bendrą įmonę „RB Rail“, o šiemet - dar 180 mln. eurų per bendrą įmonę „RB Rail“.
Vilnius, lapkričio 21 d. (BNS).
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
