Vidutinė žmonių gyvenimo trukmė Europos Sąjungoje pirmą kartą viršijo 80 metų, bet didžiulį poveikį visuomenei daro ligos, kurias sukelia rūkymas, alkoholis ir nutukimas, sakoma trečiadienį paskelbtose tyrimo išvadose.
Pasiekimai nėra vienodi, nes žmonės vakarinėse ES šalyse gyvenimo trukmės vidurkis daugiau kaip aštuoneriais metais didesnis negu Bendrijos vidurio ir rytų regionų šalyse, sakoma Europos Komisijos ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ataskaitoje.
„Reikia nuveikti daugiau, kad būtų sumažinti skirtumai“, – Briuselyje pristatydamas ataskaitą sakė EBPO vadovas Angelis Gurria (Anchelis Gurija).
Studijoje nurodoma, kad vidutinė gyvenimo trukmė 28 valstybių bloke padidėjo nuo 74,2 metų 1990-aisiais iki 80,9 metų 2014-aisiais ir pirmą kartą viršijo 80 metų. 2014-ųjų duomenys buvo naujausi prieinami.
Tačiau ataskaitoje perspėjama, kad chroniškos ligos ir su jomis susiję rizikos veiksniai, tarp jų nutukimas, rūkymas, nesaikingas alkoholio vartojimas, labai neigiamai atsiliepia Europos visuomenėms.
Bloke per metus nuo infarkto, insulto, diabeto, vėžio ir kvėpavimo takų ligų pirma laiko miršta daugiau kaip 550 tūkst. darbingo amžiaus žmonių.
„Tai reiškia maždaug 3,4 mln. potencialiai produktyvių gyvenimo metų netektį“, – sakoma ataskaitoje.
Europos Sąjungoje 16 proc. suaugusiųjų yra nutukę; 2000 metais jų dalis sudarė 11 procentų. Penktadalis ES žmonių teberūko, o smarkiai geriantys žmonės turi mažiau galimybių išsilaikyti darbo rinkoje, sakoma ataskaitoje.
Bendrai maždaug 50 mln. ES piliečių serga dviem arba daugiau chroniškomis ligomis, dažniausiai – vyresni nei 65 metų amžiaus.
„Tai rodo, kad Europos Sąjungoje daug žmonių kasmet miršta nuo potencialiai išvengiamų ligų, susijusių su tokiais rizikos veiksniais kaip rūkymas ar nutukimas“, – sakė Europos sveikatos komisaras Vytenis Andriukaitis.
Šios ligos taip pat sekina Europos ekonomiką, sakoma ataskaitoje, kurioje nurodoma, kad ligos ir nedarbingumo išmokos ES šalyse sudaro 1,7 proc. BVP – daugiau nei išleidžiama bedarbių pašalpoms.
Sunkia depresija sergantys 50–59 metų žmonės, daugiau kaip du kartus dažniau anksti pasitraukia iš darbo rinkos, nurodoma ataskaitoje.
Joje taip pat pažymima, kad Europa sparčiai sensta. 1980 metais vyresnių nei 65 metų žmonių buvo mažiau nei 10 proc., o 2015 metais – beveik 20 procentų. 2060-aisiais šis skaičius gali priartėti prie 30 procentų.
Briuselis, lapkričio 23 d. (AFP-BNS).
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
