Šią savaitę Estijoje įvykusiame neformaliame Baltijos šalių žemės ūkio ministrų susitikime buvo apsikeista nuomonėmis dėl ES bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ateities, afrikinio kiaulių maro (AKM) situacijos, tolesnio žemės ūkio ministerijų bendradarbiavimo.
Baltijos šalys turi daug bendrų interesų ir problemų, todėl ir bendrų tikslų Europos Sąjungoje siekti ruošiasi kartu. Estija 2017 m. II pusmetį pirmininkaus Europos Tarybai, todėl tikisi palaikymo iš pačių artimiausių partnerių – Latvijos ir Lietuvos. Ji jau parengė ir savo įsivaizduojamą BŽŪP ateities projektą. Estijos nuomone, BŽŪP finansavimas turi būti bendras ir ambicingas, svarbu tęsti tiesioginių išmokų suvienodinimą, išlaikyti dabar taikomą vienkartinės išmokos už plotus schemą, stiprinti ūkininkų derybines galias, kaimo plėtros politikoje mažinti priklausomybę nuo paramos mechanizmų, skiriant didesnį finansavimą ir daugiau dėmesio rizikos valdymo instrumentams ir kt.
Latviai ir lietuviai taip pat sutinka su šiomis nuostatomis. Latviams rūpi ir aplinkosauga, kaimo plėtros vaidmuo, rizikos valdymo priemonės. Pasak jų, šalims narėms reikia suteikti didesnį lankstumą formuoti savo politiką kaime. Lietuvos delegacijos vadovas, žemės ūkio ministras Bronius Markauskas susitikime atkreipė dėmesį ir į BŽŪP supaprastinimą ir nuspėjamumą. „Mūsų nuomonė turi būti bendra su ūkininkais. Dabartinė politika per sudėtinga ir yra labai didelė administracinė našta ūkininkams, tuo pat metu reikalaujanti daug lėšų administravimui“, – sakė ministras. Lietuva norėtų, kad būtų išlaikyta 2 ramsčių (tiesioginės išmokos ir kaimo plėtra) BŽŪP struktūra ir užtikrintas adekvatus finansavimas. Ministro B. Markausko dėmesio centre ir rizikos valdymo klausimas. Jo nuomone, reikėtų, kad bent viename sektoriuje atsirastų rizikos fondas (pavyzdžiui, pieno sektoriuje), nes krizė parodė, kad toks fondas tikrai reikalingas. Taip pat svarbi smulkių ir vidutinių ūkių plėtra, kooperacijos skatinimas.
Baltijos šalių žemės ūkio ministrai sutarė bendrai formuoti poziciją dėl BŽŪP, įtraukiant ir kitas suinteresuotas valstybes nares, pavyzdžiui, Vyšegrado grupės šalis – Čekiją, Lenkiją, Slovakiją ir Vengriją. „Baltijos šalys siekia BŽŪP evoliucijos, o ne revoliucijos“, – teigia žemės ūkio ministras B. Markauskas.
Susitikimo metu aptarta ir kita Baltijos šalims labai aktuali problema – afrikinis kiaulių maras. Estijoje situacija kiaulių ūkiuose gerėja, tačiau šernų populiacijoje virusas tebesiautėja. Latvijoje AKM situacija šiuo metu kontroliuojama, tačiau ir šiai šaliai būtina finansinė parama. Š. m. birželio 1-2 d. Latvijoje įvyks ES šalių narių ir trečiųjų šalių aukšto susitikimas dėl AKM, kuriame dalyvaus ir eurokomisaras Vytenis Andriukaitis, tad latviai siūlo iki tos datos suderinti bendrą Baltijos šalių poziciją.
Lietuva yra bene vienintelė ES šalis narė, kuri vykdo pilną kiaulių depopuliaciją mažuose ūkiuose AKM III zonoje. Mūsų šaliai taip pat aktualus AKM strategijos keitimas ir tolesnis kovos su šia liga finansavimas iš ES biudžeto. „Taikomos veterinarinės prevencinės ir kontrolės priemonės yra labai brangios, todėl reikia įtikinti EK, kad tos išlaidos taip pat būtų kompensuojamos iš ES biudžeto“, – situaciją apibūdino B. Markauskas.
Ministrų susitikimo metu taip pat buvo aptarti ir situacijos žemės ūkio rinkose, paukščių gripo bei kiti aktualūs klausimai.
ŽŪM informacija
