Baltarusiška mediena ir toliau patenka į Lietuvą ir kitas Europos Sąjungos (ES) valstybes, taip apeinant jai Vakarų taikomas sankcijas, skelbia tyrėjai. Pasak Baltarusijos tyrimų centro kartu su Lenkijos leidiniu „Gazeta Wyborcza“ atlikto tyrimo, oficialus jos eksportas vien iš Kazachstano į Lenkiją pernai išaugo penkis kartus – nuo 14 mln. iki beveik 68 mln. eurų.
„Matome, kad per Lenkiją daugiau nei 120 mln. eurų vertės medienos patenka į Europos Sąjungą (iš visų trečiųjų šalių – BNS). Dalis patenka į Lietuvą. Čia ji patenka todėl, kad mediena įvežama į Lenkiją, patikrinama pasienyje, o toliau vyksta į Lietuvą per Europos Sąjungos teritoriją, kur jokios kontrolės nėra. (...) Lietuva pati blokuodama įtartinos medienos importą, efektyviau įgyvendindama sankcijas, vis tiek gauna medieną per galines duris“, – antradienį LRT radijui teigė Baltarusijos tyrimų centro vadovas Stanislovas Ivaškevičius.
Tyrėjai vis dėlto pripažįsta, kad medienos eksportas iš Baltarusijos į ES yra gerokai sumažėjęs – iki sankcijų jo vertė siekė daugiau nei 1 milijardą dolerių.
Anot S. Ivaškevičiaus, baltarusiška mediena „per Kazachstaną“, o iš tikrųjų – iš Baltarusijos – gabenama padirbus dokumentus – tai įrodo tyrėjų išanalizuoti dokumentai.
„Medienos vežėjas iš Baltarusijos mums tiesiai telefonu pasakė, kad medieną vežė iš Baltarusijos, o ne iš Kazachstano. Siuntėjas iš Kazachstano patikino mus, kad žino šią (Baltarusijos – BNS) bendrovę, kad jie bendravo ir pasirašė kažkokį memorandumą, bet po to kompanija dingo, verslas nepavyko. Galime įsivaizduoti, kad viskas, ko tai bendrovei reikėjo, tai kontrahento iš Kazachstano, kad būtų galima visur klijuoti suklastotus antspaudus“, – teigė S. Ivaškevičius.
Anot jo, atsirado ir naujų sankcijų apėjimo būdų – nebereikia registruoti bendrovių, neapmokestinamų pridėtinės vertės mokesčiu (PVM), „dabar pakanka nupiešti dokumentus ir Lenkijos pasienyje tai veikia“.
„Kazachstanas mažai miškinga valstybė, ji didelė, bet miškingumas ten tik 4 proc. Kazachstanas pats importuoja medieną, o tie miškai, kuriuos jie turi, tie 4-5 proc., pusė jų – stepių medžiai, kurie nelabai tinka industriniam medžių apdirbimui“, – pabrėžė S. Ivaškevičius.
Tyrimas pradėtas praėjus metams po analogiško tyrimo 2022 metų gruodį, kurio metu išsiaiškinta, kad baltarusiška mediena į ES patenka per Kirgiziją.
„Kai išsiaiškinome, kad baltarusiška mediena Europos Sąjungai gali būti tiekiama kaip atvykusi iš Kirgizijos, Lietuva uždarė medienos iš Kirgizijos importą. Čia geros naujienos ir baigėsi. Mes toliau matome intensyvų medienos iš Kazachstano į Europos Sąjungą augimą“, – sakė S. Ivaškevičius
S. Ivaškevičiaus teigimu, vis dėlto negalima teigti, kad ES sankcijos neveikia.
„Svarbu atkreipti dėmesį, kad tai nereiškia, kad sankcijos visai neveikia. Dar prieš sankcijas Baltarusija į Europos Sąjungą eksportavo medienos už daugiau nei milijardą dolerių. Šiai dienai kalbame apie schemas, kaip šiandien aptarta, jos vertė – 120 milijonų. Taigi, sankcijos atlieka savo funkciją uždėdamos papildomą kainą režimo pelnui, kuriam jos skirtos“, – sakė jis.
„Beje, siuntėme užklausas į atitinkamus organus Lietuvoje ir Lenkijoje, abiem atvejais gavome atsakymus, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas“, – pridūrė jis.
Muitinės tarpininkų bendrovės „Bunasta“ savininkas Jurgis Adomavičius teigė, kad iš trečiųjų šalių į ES įvežamą medieną turi išmuitinti Lietuvos ar Lenkijos muitinės, o tai reiškia, kad kalbama ne apie prastą muitinės darbą, o apie padirbamus dokumentus.
„Čia kalbam apie tikrą kriminalą, kuris atsakys ne 150 zlotų baudom, bet atsakys tikrai didelėm nuobaudom, visų pirma, tam pačiam Kazachstane dėl PVM grobstymo. (...) Aš nemesčiau akmenų į muitinę, (...) šiuo metu Lenkijoj pasienyje (su Baltarusija – BNS) eilė yra 48 kilometrai, (...) taip kad manyčiau, čia reiktų kreipti dėmesį ne į muitinę, o į kriminalines tarnybas“, – LRT radijui antradienį sakė J. Adomavičius.
BNS nuotr.
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
