Cirkas




Ketvirtadalis gyventojų nenorėtų kaimynų, turinčių psichikos sunkumų – tyrimas

kaimynuKas ketvirtas šalies gyventojas nenorėtų, kad jų kaimynais būtų psichikos sveikatos sutrikimų turintys asmenys, rodo antradienį Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pristatytas tyrimas.

Pernai atlikto tyrimo „Stigmatizuojančios Lietuvos gyventojų nuostatos psichikos sveikatos srityje“ duomenimis, kas penktas iš apklaustųjų taip pat nepritaria, kad psichikos sveikatos sunkumus patiriantys vaikai mokytųsi bendrojo ugdymo mokyklose.

Tuo metu du trečdaliai gyventojų teigia, kad nepasitikėtų tokio asmens atliekamu darbu. 

Tyrimo duomenimis, kas dešimtas Lietuvos gyventojas pasižymi stigmatizuojančiu požiūriu į tokius asmenis, o keturi iš dešimties pritaria teiginiui, kad asmenys su psichikos sveikatos sutrikimais turėtų gauti tik nedideles atsakomybes darbe.

„Jaunimas ir senjorai turėjo geresnes žinias (apie psichikos sveikatos sutrikimus turinčius asmenis – BNS). Praktiškai visur, vertinant stigmą, matosi klasikinis socialinių veiksnių modelis: prastas išsilavinimas, mažos pajamos, regionai, kaimai (...) yra tie socialinės rizikos veiksniai, kurie lemia, kad stigma yra didesnė“, – antradienį žurnalistams sakė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto Visuomenės sveikatos katedros docentė Marija Jakubauskienė.

Tyrimo duomenys rodo, kad skurdžiausi šalies gyventojai pasižymėjo labiausiai stigmatizuojančiu požiūriu. Moterų nuostatos buvo pozityvesnės ir mažiau stigmatizuojančios nei vyrų.

Anot M. Jakubauskienės, tie šalies gyventojai, kurie turėjo asmeninę patirtį su psichikos sunkumus patiriančiais asmenimis, pasižymėjo geresnėmis žiniomis.

„Asmeninis patyrimas – švietimo sistemoj, sveikatos sistemoj, bendruomenėje, tai, kas didina mūsų tarpusavio ryšius, yra tie apsauginiai veiksniai“, – sakė mokslininkė.

Devyni iš dešimties gyventojų tinkamai identifikavo tokius psichikos sveikatos sutrikimus kaip šizofreniją, bipolinį sutrikimą.

„Bet kada mes pereinam prie streso – pavyzdžiui, 44 proc. žmonių stresą laikė psichikos sutrikimu, kas nėra psichikos sutrikimas. Narkotikų vartojimą, priklausomybę, 45 proc. laikė psichikos sutrikimu, o gedėjimą – 21 proc. gyventojų laikė psichikos sveikatos sutrikimu“, – kalbėjo M. Jakubauskienė.

Tyrimas taip pat rodo, kad pusė Lietuvos gyventojų psichikos sveikatos sutrikimų turinčių asmenų atžvilgiu yra nusiteikę palankiai, trys iš keturių pozityviai vertina kreipimąsi pagalbos patiems susidūrus su psichikos sveikatos sunkumais.

„Šios tendencijos rodo, kad visuomenė tampa tolerantiškesnė psichikos sveikatos sunkumų patiriančių asmenų atžvilgiu, mažėja baimių, gėdos ar kaltės jausmo, susijusio su psichikos sveikatos paslaugų gavimu“, – nurodoma ministerijos pranešime.

Vis tik, pasak SAM, psichikos sveikatos stigma Lietuvoje vis dar gaubia daug gyvenimo sričių – gyvenimą bendruomenėje, darbą, švietimą, sveikatos priežiūrą. 

Šioje srityje neigiamas nuostatas turi vyresnio amžiaus žmonės, rajonų ir kaimų, neturtingi gyventojai, taip pat susituokę ir turintys vaikų. Asmeninę psichikos sveikatos sutrikimų patirtį turintiems gyventojams būdingos neigiamos nuostatos dėl paslaugų teikėjų, bet ne dėl gydymo.

Situaciją sieks gerinti nauja iniciatyva

Siekiant mažinti šias tendencijas ir stiprinti palankias nuostatas į savo ar kitų žmonių psichikos sveikatą, pradedamas naudoti naujas prekės ženklas „Žvelk giliau“.

Juo galės naudotis valstybės, savivaldybių institucijos, įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, savanoriai ir kiti visuomenės atstovai. Tokiu būdu siekiama spręsti su psichikos sveikata susijusius iššūkius mokyklose, darbo vietose ir bendruomenėse.

Siekiant šių tikslų, iki 2027 metų numatoma vykdyti socialines komunikacijos kampanijas, advokacijos projektus, kitą savaitę prasidės ir Psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyva.

Nuo balandžio turintys psichikos sveikatos sunkumų, sutrikimų patirties ar su jais susidūrę savo artimoje aplinkoje, bus kviečiami savanoriauti, tapti psichikos sveikatos ambasadoriais. Tikimasi, kad tai padės sumažinti šią stigmą visuomenėje.

„Ateidama į šitą iniciatyvą, tikiuosi, kad paskatinsiu ir kitus galvoti, kaip mes dalinamės, ką mes kalbam apie autistiškus žmones arba apie buvimą autistišku žmogum ir apie tą buvimą šalia tokių žmonių“, – kalbėjo Psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyvos koordinatorė, Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ Vilniaus filialo atstovė Kristina Radžvilaitė.

„Mes linkę somatinę, fizinę sveikatą atskirti nuo psichinės sveikatos, bet kai kažkas susilaužo koją, mes galime būti šalia (...) Lygiai taip pat ir savižudybės krizės atveju mes galime kažkokią pradžią padaryti, būti su tuo žmogumi, nepalikti vieno. Reikalinga ir profesionali pagalba, tą pagalbą kartais nėra paprasta susirasti, reikia ir kantrybės, ir atkaklumo“, – sakė Psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyvos koordinatorė, Savižudybių prevencijos mokytojų asociacijos atstovė Viktorija Andreikėnaitė.

Iniciatyva planuojama parengti 100 ambasadorių, joje dalyvaus 14 koordinatorių iš nevyriausybinių organizacijų ir biudžetinių įstaigų.

Lietuvos gyventojų apklausas vykdė bendrovė „Spinter tyrimai“, tyrimą atliko Higienos instituto Psichikos sveikatos centras, bendradarbiaudamas su SAM. Jame apklausta 1519 respondentų. Tyrimo rezultatų paklaida siekia 5 proc.

sam.lrv.lt nuotrauka

Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode