Depresija – tai įvairių vidinių ir išorinių priežasčių nulemtas psichikos sutrikimų simptomų derinys, kurių pagrindas yra prislėgta nuotaika, malonumo jausmo praradimas bei aktyvumo sumažėjimas. Šių bei juos lydinčių simptomų derinys turi tęstis ne mažiau kaip vieną mėnesį. Taigi, psichiatriniu požiūriu depresija – tai ne vien tik prislėgta nuotaika ar trumpalaikiai nuotaikos pablogėjimai po nemalonių gyvenimo įvykių. Taip pat depresija negalima laikyti nerimo sutrikimų, panikos atakų, nors šių sutrikimų gydymas yra panašus į depresijos.
Depresijos simptomai: dėmesio koncentracijos pablogėjimas, apatija, kūno masės mažėjimas, malonumo jausmo netekimas, sutrikęs miegas, mintys apie savižudybę, bendras nuovargis, energijos stoka, interesų rato susiaurėjimas.
Priežastys
Depresijai išsivystyti svarbios vidinės ir išorinės priežastys. Manoma, kad depresiją sukelia paveldėtas smegenų veiklos biocheminis sutrikimas.
Svarbūs depresijos mechanizme neuromediatoriai (medžiagos, atsakingos už signalų perdavimą smegenyse) serotoninas, noradrenalinas ir kiti.
Depresijai atsirasti rizika padidėja sergant sunkiomis somatinėmis ligomis, ištikus psichologinei traumai, esant hormonų kiekio kraujyje svyravimams (menstruacinio ciklo metu, klimakteriniu laikotarpiu, po gimdymo). Taip pat svarbūs depresijos rizikos faktoriai yra nesaikingas alkoholio vartojimas, piknaudžiavimas medicininiais preparatais, įtampa darbe, moksluose ar kitoje socialinėje aplinkoje. Dažniau serga pirmos eilės jau sergančiųjų ar anksčiau sirgusių depresiniais sutrikimais pacientų giminaičiai. Pacientams, jau sirgusiems didžiosios depresijos epizodu, yra didesnė rizika pasikartojanties depresijos epizodams.
Ligos eiga
Depresinis sutrikimas diagnozuojamas tada, kai ne trumpiau nei dvi savaites trunka prislėgta, liūdna nuotaika, būna energijos stoka, apatija. Taip pat pasireiškia ir lydintys simptomai: interesų susiaurėjimas, malonumo pojūčio praradimas, miego sutrikimai (dažnai sunku užmigti vakare, atsikelti ryte, žmogus nesijaučia pailsėjęs, būna mieguistas dieną), nerimas, dėmesio sutrikimai, kaltės, pesimizmo ir savęs nuvertinimo jausmai, nuolatinis nuovargis, sutrikęs apetitas ir kūno svorio pokyčiai. Esant depresijai, gali būti mintys apie savižudybę arba jau buvę mėginimai nusižudyti.
Depresija sutrikdo įprastą kasdienę veiklą. Depresijos apimtas žmogus nenori nieko veikti, nenori bendrauti, šalinasi žmonių, esant sunkiai būklei gali nesikelti iš lovos, nebesugeba savimi pasirūpinti, apsileidžia, nebeatlieka įprastų buities darbų, negali susikaupti ir atlikti įprasto darbo.
Depresijos epizodas gali būti lengvas, vidutinis ir sunkus. Kuo daugiau simptomų, kuo jie sunkesni ir labiau sutrikdo įprastą kasdieninę veiklą, tuo sunkesnė depresija.
Sunkios depresijos atveju gali pasireikšti psichozės simptomai, atsirasti kliedesių (kaltės, savęs nuvertinimo, persekiojimo ir kt.) bei haliucinacijų, dažniausiai klausos.
Depresija gali prasidėti bet kuriame amžiuje, dažniausiai tarp 20 ir 45 metų.
Negydomas depresijos epizodas vidutiniškai gali tęstis iki 6 mėn. 60 proc. pacientų po pirmo depresijos epizodo išsivysto ir antras.
Kai depresijos simptomai praeina, paciento savijauta tampa tokia, kokia buvo prieš ligą.
Kartais depresijos simptomai būna išreikšti dvejus ar daugiau metų (lėtinė depresija). Kai kuriems pacientams vėliau gali išsivystyti manijos epizodas. Kartu su depresija gali pasireikšti nerimo sutrikimai, priklausomybė nuo alkoholio ir narkotikų bei valgymo sutrikimai.
Prislėgta nuotaika, liūdesys, „gyvenimo pilkumas“, neaiškaus ilgesio jausmas. Kartais tas jausmas jaučiamas krūtinėje. Sergant tam tikro tipo depresija pagrindinis nemalonus pojūtis dažnai apibūdinamas kaip „tuštumos jausmo“ išgyvenimas.
Malonumo jausmo praradimas. Malonumo nebeteikia ta veikla, kuri seniau būdavo maloni.
Energijos, fizinio ir psichinio aktyvumo netekimas. Žmogus jaučiasi nuolat pavargęs, „nekyla rankos“ veiklai.
Nemiga: sunku užmigti, anksti prabundama, miegas yra negilus.
Dirglumas, jautrumas emocinę įtampą keliančioms situacijoms.
Vengiama bendrauti
Fizinio ir/ar psichinio „užslopinimo“ pojūtis arba, priešingai, nerimo epizodai.
Kritęs savęs vertinimas, nuolatinis kaltės jausmas.
Sunku susikaupti veiklai.
Pesimistinis ateities įsivaizdavimas.
Polinkis save žaloti, mintys apie savižudybę.
Apetito netekimas, svorio kritimas.
Potraukis svaigintis alkoholiu ar narkotikais, taip siekiant „atsijungti“.
Įvairūs nemalonūs pojūčiai kūne, kurių priežastis lieka neaiški ir po išsamaus medicininio ištyrimo.
Tyrimas
Gydytojas simptomų išreikštumą vertinta pagal tam tikras skales, todėl pacientui gali tekti jas užpildyti.
Tyrimai atliekami, norint atmesti kitas ligas (cukrinį diabetą, AIDS, insultą, miokardo infarktą ir kt.), kurių metu pasireiškia depresija.
Medicininis gydymas
Depresijos gydymo metodas parenkamas atsižvelgiant į ligos sunkumą, jos eigos ypatumus, vyraujančius simptomus. Pastaruoju metu daugiausia dėmesio skiriama medikamentiniam depresijos gydymui antidepresantais (AD), greta jo taip pat reikėtų paminėti ir kitus metodus, tai: psichoterapija, elektroimpulsų terapija (EIT), transkranialinė magnetinė stimuliacija (TMS), šviesos terapija (fototerapija), miego deprivacija (gydymas nemiga), fiziniai pratimai, relaksacinio kvėpavimo technika (RKT).
Antidepresantai (AD). Jų skiriama pacientams, sergantiems lengva, vidutine ir sunkia depresija. Išskiriamos grupės: Triciklių antidepresantų (TCA) (pvz., amitriptilinas, nortriptilinas, imipraminas, doksepinas) grupė gerai ištirta, žinomas jos veiksmingumas, teigiamos ir neigiamos savybės. Tai palyginti pigūs vaistai, todėl lengviau prieinami, tačiau jų vartojant dažnai pasireiškia nemalonių šalutinių poveikių (burnos džiūvimas, mieguistumas, vidurių užkietėjimas, svorio priaugimas, sąveika su kitais vaistais ir kt.), dėl to dalis ligonių nutraukia gydymą.
Selektyvieji serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI) – citalopramas, fluoksetinas, fluvoksaminas, paroksetinas, sertralinas yra sąlyginai nauja AD grupė, veiksmingai šalinanti depresijos simptomus. Šios grupės vaistų paprasta vartoti (vieną kartą per dieną), be to, jie saugūs perdozavus (platus terapinis indeksas). SSRI šalutiniai poveikiai nestiprūs ir mažiau varginantys. Dėl savo privalumų jie tapo populiarūs medikamentai gydant depresiją ambulatoriškai.
NARI – noradrenalino reabsorbcijos inhibitoriai, pasižymintys selektyvumu noradrenalinui (pvz., reboksetinas).
SNRI – slopinantys serotonino ir noradrenalino reabsorbciją (pvz., venlafaksinas).
NDRI – noradrenalino ir dopamino reabsorbcijos inhibitoriai (pvz., buproprionas).
NaSSA – noradrenerginis ir specifinis serotonerginis antidepresantas (pvz., mirtazapinas).
Visi minėti AD panašiai veiksmingai gydo depresiją, tačiau skiriasi jų veikimo spektras (vieni labiau tinka esant nemigai, nerimui, kiti, atvirkščiai – kai vargina mieguistumas, energijos stoka). Be to, skiriasi AD nepageidaujami poveikiai bei jų sunkumas, tai labai dažnai ir lemia antidepresanto pasirinkimą. Kurį vaistą pasirinkti konkrečiu atveju, sprendžia gydantis gydytojas.
Parengta pagal sveikas.lt
